Tarybos direktyva 2000/29/eb 2000 m gegužės 8 d

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę¹,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę²,

1. 
   1976 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva dėl apsaugos nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje priemonių³ dėl aiškumo ir racionalumo daugelį kartų, o dažnai iš esmės, buvo pakeista⁴, todėl ji turėtų būti konsoliduota.
   
2. 
   Augalų auginimas Bendrijai yra labai svarbus.
   
3. 
   Augalų derlius nuolat mažėja dėl kenksmingų organizmų poveikio.
   
4. 
   Augalų apsauga nuo tokių organizmų yra neabejotinai reikalinga ne tik tam, kad būtų išvengta mažėjančių derlių, bet ir tam, kad padidėtų žemės ūkio našumas.
   
5. 
   Veiksmai, kuriais siekiama Bendrijoje sistemingai naikinti kenksmingus organizmus, numatyti augalų sveikatos sistemoje, galiojančioje Bendrijoje, kaip teritorijoje be vidinių sienų, turėtų tik ribotą poveikį, jei tuo pačiu metu nebūtų taikomos apsaugos nuo jų įvežimo į Bendriją priemonės.
   
6. 
   Tokių priemonių būtinybė seniai pripažinta, ir jos tapo daugelio nacionalinių teisės aktų ir tarptautinių konvencijų, įskaitant pasaulinės svarbos 1951 m. gruodžio 6 d. Tarptautinę augalų apsaugos konvenciją (IPPC), priimtą Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijoje (FAO), objektu.
   
7. 
   Viena iš svarbiausių priemonių – išvardyti ypač pavojingus kenksmingus organizmus, kuriuos įvežti į Bendriją turi būti draudžiama, taip pat ir kenksmingus organizmus, kurių įvežti į valstybes nares turi būti draudžiama, jei jie randami ant tam tikrų augalų arba augalinių produktų.
   
8. 
   Kai augalai ar augaliniai produktai įvežami iš šalių, kuriose šie kenksmingi organizmai aptinkami, kai kurių iš šių kenksmingų organizmų buvimą veiksmingai nustatyti neįmanoma. Dėl to būtina nustatyti minimalią priemonę dėl draudimo įvežti tam tikrus augalus ir augalinius produktus, arba numatyti specialius tikrinimus, kurie turi būti atliekami gamintojo šalyje.
   
9. 
   Tokie augalų sveikatos tikrinimai turi būti atliekami tik tada, kai įvežami produktai, kurių kilmės šalys nėra valstybės narės, ir tik tais atvejais, kai turima svarių įrodymų, kad nesilaikoma vienos iš augalų sveikatos nuostatų.
   
10. 
    Būtina numatyti leisti tam tikromis sąlygomis nukrypti nuo tam tikro nuostatų skaičiaus. Patirtis parodė, kad tam tikram skaičiui nukrypti leidžiančių nuostatų gali būti teikiama tiek pat svarbos kaip ir nuostatoms dėl apsaugos priemonių. Todėl šioje direktyvoje apibrėžta neatidėliotinais atvejais taikoma skubos procedūra turėtų būti taikoma ir šioms nukrypti leidžiančioms nuostatoms.
    
11. 
    Laikinas, šioje direktyvoje nenumatytas apsaugos priemones paprastai turi priimti valstybė narė, kurioje kyla kenksmingų organizmų įvežimo arba išplitimo pavojus. Komisijai turi būti pranešama apie visus atvejus, kada reikia patvirtinti apsaugos priemones.
    
12. 
    Atsižvelgiant į prekybos augalais ir augaliniais produktais tarp Prancūzijos užjūrio teritorijų ir likusios Bendrijos dalies svarbą, pageidautina jiems taikyti šios direktyvos nuostatas. Atsižvelgiant į ypatingą Prancūzijos užjūrio teritorijų žemės ūkio produkcijos pobūdį, reikia atitinkamai numatyti papildomas apsaugos priemones, pagrįstas ten augančių augalų sveikatos ir gyvybės apsauga. Be to, šios direktyvos nuostatos turėtų reglamentuoti ir apsaugos nuo kenksmingų organizmų įvežimo į Prancūzijos užjūrio teritorijas iš kitų Prancūzijos dalių priemones.
    
13. 
    1991 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1911/91 dėl Bendrijos teisės taikymo Kanarų saloms⁵ įtraukia Kanarų salas į Bendrijos muitinių teritoriją ir taiko joms bendrosias politikos nuostatas. Remiantis šio reglamento 2 ir 10 straipsniais, bendra žemės ūkio politika taikoma, įsigaliojus konkretiems susitarimams dėl tiekimo. Tuo pačiu metu taikomos ir konkrečios priemonės dėl žemės ūkio produkcijos.
    
14. 
    1991 m. birželio 26 d. Tarybos sprendime 91/314/EEB, nustatančiame pasirinkimo programą konkrečiai Kanarų saloms dėl jų nuošalumo ir izoliuotumo (Poseikanas)⁶, apibrėžiami galimi variantai, kurie turi būti įgyvendinti, atsižvelgiant į tų salų specifines problemas ir suvaržymus.
    
15. 
    Todėl norint prisiderinti prie specifinės Kanarų salų augalų sveikatos padėties, reikėtų tam tikras šios direktyvos priemones taikyti dar šešis mėnesius po to, kai valstybės narės turės būti įgyvendinusios būsimas nuostatas, susijusias su šios direktyvos priedais dėl Prancūzijos užjūrio teritorijų bei Kanarų salų apsaugos.
    
16. 
    Šioje direktyvoje reikia priimti Tarptautine augalų apsaugos konvencija, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1979 m. lapkričio 21 d., patvirtintą standartinį sertifikatų pavyzdį, kuris buvo parengtas glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis. Taip pat reikia nustatyti tam tikras taisykles, reglamentuojančias tokių sertifikatų išdavimo sąlygas, ankstesnio pavyzdžio sertifikatų naudojimą pereinamuoju laikotarpiu, ir sertifikavimo reikalavimus, kai augalai arba augaliniai produktai įvežami iš trečiųjų šalių.
    
17. 
    Importuojant augalus arba augalinius produktus iš trečiųjų šalių, tų šalių institucijos, atsakingos už sertifikatų išdavimą, iš esmės, turėtų būti tos institucijos, kurioms įgaliojimai suteikti, remiantis Tarptautine augalų apsaugos konvencija. Pageidautina, kad būtų sudaryti ne susitariančių trečiųjų šalių tokių institucijų sąrašai.
    
18. 
    Turėtų būti supaprastinta tam tikrų pakeitimų, kuriuos reikia padaryti šios direktyvos prieduose, procedūra.
    
19. 
    Turėtų būti išaiškinta, kiek ši direktyva yra taikytina „medienai“. Visų pirma, derėtų vadovautis detaliais Bendrijos reglamentuose pateikiamais medienos apibrėžimais.
    
20. 
    Tam tikros sėklos neįtraukiamos į šios direktyvos prieduose išvardytų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriems, prieš leidžiant juos įvežti į Bendriją arba prekiauti joje, jų kilmės šalyje arba siuntėjo šalyje turi būti atliekama augalų sveikatos kontrolė, sąrašus.
    
21. 
    Tam tikrais atvejais derėtų numatyti, kad iš trečiųjų šalių įvežamų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų oficialią kontrolę trečiojoje šalyje, kuri yra augalų kilmės šalis, turi atlikti Komisija.
    
22. 
    Bendrijos tikrinimus privalo atlikti Komisijos nusamdyti ekspertai, taip pat ir valstybių narių pasamdyti ekspertai, kurių paslaugomis Komisija gali pasinaudoti. Turėtų būti apibrėžtas šių ekspertų vaidmuo, ryšium su veikla, kurios reikalauja Bendrijos augalų sveikatos sistema.
    
23. 
    Ši sistema turėtų būti taikoma ne tik prekybai tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių, bet taip pat ir prekybai tarp atskirų valstybių narių.
    
24. 
    Iš esmės, visos Bendrijos dalys turėtų naudos dėl vienodo apsaugos nuo kenksmingų organizmų lygio. Tačiau privalu atsižvelgti į skirtingas ekologines sąlygas ir skirtingą tam tikrų kenksmingų organizmų išplitimą. Todėl turi būti apibrėžtas “apsaugotų zonų”, neapsaugotų nuo tam tikrų augalų sveikatos rizikų, statusas, ir joms remiantis reikalavimais, suderinamais su vidaus rinka, turi būti numatyta ypatinga apsauga.
    
25. 
    Bendrijos augalų sveikatos sistemos taikymas Bendrijai, kaip teritorijai be vidinių sienų, ir saugomų zonų nustatymas sąlygoja būtinybę taikyti skirtingus reikalavimus, iš vienos pusės, Bendrijos produktams ir, iš kitos pusės iš trečiųjų šalių įvežamiems produktams, ir nustatyti saugomoms zonoms svarbių kenksmingų organizmų tapatybę.
    
26. 
    Tinkamiausia vieta augalų sveikatos patikrinimams atlikti yra gamybos vieta. Todėl Bendrijos produktus privaloma tikrinti gamybos vietoje, be to, turėtų būti tikrinami visi Bendrijoje auginami, gamyboje ir kitais tikslais naudojami arba kitokiu pagrindu esantys svarbūs augalai bei augaliniai produktai ir ten naudojama auginimo substratas. Kad ši patikrinimų sistema veiktų efektyviai, visi gamintojai turėtų būti oficialiai registruojami.
    
27. 
    Kad būtų garantuotas veiksmingesnis Bendrijos augalų sveikatos sistemos taikymas vidaus rinkoje, turi būti numatyta galimybė, kad augalų sveikatą tikrintų ne valstybių narių oficialių augalų apsaugos tarnybų personalas, o kiti oficialūs darbuotojai, kurių mokymą turėtų koordinuoti ir finansiškai remti Bendrija.
    
28. 
    Jei patikrinimų rezultatai bus patenkinami, užuot naudojus tarptautinėje prekyboje naudojamą fitosanitarinį sertifikatą, Bendrijos produktai bus ženklinami sutartiniu ženklu (augalo pasas), atitinkančiu produkto rūšį, kad būtų garantuotas jo laisvas judėjimas visoje Bendrijoje arba tose jos dalyse, kuriose jis galioja.
    
29. 
    Turėtų būti nurodytos oficialios priemonės, kurių būtina imtis tada, kai patikrinimų rezultatai yra nepatenkinami.
    
30. 
    Kad Bendrijos augalų sveikatos sistemos būtų laikomasi vidaus rinkoje, turėtų būti sukurta prekiaujant atliekamų oficialių patikrinimų sistema. Ši sistema turėtų būti kuo patikimesnė ir kuo vieningesnė visoje Bendrijoje, bet neturėtų apimti konkrečios pasienio kontrolės tarp valstybių narių.
    
31. 
    Vidaus rinkoje augalų sveikatos patikrinimai iš trečiųjų šalių į Bendriją įvežamiems produktams, iš esmės, turėtų būti taikomi įvežant juos pirmą kartą. Jei patikrinimų rezultatai patenkinami, trečiosios šalies produktams išduodamas augalo pasas, kuris garantuoja jiems tokį pat laisvą judėjimą kaip ir Bendrijos produktams.
    
32. 
    Kad padėtį, susidariusią sukūrus vidaus rinką būtų galima priimti turint būtinas garantijas, labai svarbu yra nacionaliniu ir Bendrijos lygiais sustiprinti augalų sveikatos patikrinimų infrastruktūrą prie Bendrijos išorinių sienų, ypatingą dėmesį skiriant toms valstybėms narėms, kurios dėl savo geografinės padėties yra įvažiavimo į Bendriją punktai. Komisija siūlys įtraukti į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą tam tikslui reikiamas asignavimus.
    
33. 
    Siekdamos padidinti Bendrijos augalų sveikatos sistemos vidaus rinkoje veiksmingumą, valstybės narės turėtų suderinti už augalų sveikatą atsakingų darbuotojų veiklą. Iki 1993 m. sausio 1 d. Komisija pateiks Bendrijos veiklos augalų sveikatos srityje kodeksą.
    
34. 
    Valstybės narės daugiau negali patvirtinti jokių specialių augalų sveikatos nuostatų, taikomų įvežant į jų teritorijas augalus arba augalinius produktus iš kitų valstybių narių. Visos nuostatos dėl augalams ir augaliniams produktams taikomų augalų sveikatos reikalavimų turėtų būti priimamos Bendrijos lygiu.
    
35. 
    Būtina sukurti Bendrijos finansinės paramos sistemą, kad Bendrijoje būtų pasidalyta galimos rizikos našta, kuri gali išlikti prekyboje taikant Bendrijos augalų sveikatos sistemą.
    
36. 
    Norint apsisaugoti nuo iš trečiųjų šalių įvežtų kenksmingų organizmų sukeltos infekcijos, turėtų būti numatyti Bendrijos finansavimas, kurio tikslas būtų sustiprinti augalų sveikatos patikrinimų infrastruktūrą prie Bendrijos išorinių sienų.
    
37. 
    Sistemoje taip pat turėtų būti numatytas atitinkamas finansavimas, skirtas padengti išlaidas, susijusias su konkrečių priemonių, kurias valstybės narės patvirtino tam, kad būtų galima kontroliuoti, o jei reikia, ir išnaikinti iš trečiųjų šalių arba iš kitų Bendrijos vietų įvežtų kenksmingų organizmų sukeltą infekciją, ir, jei įmanoma, atitaisyti padarytą žalą.
    
38. 
    Skubos tvarka turėtų būti sukurtas Bendrijos išsamus finansavimo mechanizmas.
    
39. 
    Turi būti užtikrinta, kad Komisija būtų išsamiai informuojama apie galimas konkrečių kenksmingų organizmų įvežimo priežastis.
    
40. 
    Komisija turėtų ypač kontroliuoti, ar teisingai taikoma Bendrijos augalų sveikatos sistema.
    
41. 
    Turėtų būti nustatyta, jog kenksmingi organizmai buvo įvežti dėl reikalavimų neatitinkančių apžiūrų arba patikrinimų. Padariniams turėtų būti taikomi Bendrijos teisės aktai, atsižvelgiant į tam tikras konkrečias priemones.
    
42. 
    Valstybėms narėms ir Komisijai derėtų glaudžiai bendradarbiauti Augalų sveikatos nuolatiniame komitete, įsteigtame Tarybos sprendimu 76/894/EEB⁷.
    
43. 
    Ši direktyva neturi daryti įtakos valstybių narių įsipareigojimams, susijusiems su VIII priedo B dalyje nustatytais perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo terminais,
    

1. 
   Ši direktyva reglamentuoja apsaugos nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į valstybes nares iš kitų valstybių narių arba trečiųjų šalių priemones.
   

1. 
   apsaugos nuo kenksmingų organizmų išplitimo Bendrijoje, vežant augalus, augalinius produktus ir kitus objektus valstybės narės teritorijoje, priemonėmis, galiojančiomis nuo 1993 m. birželio 1 d.;
   
2. 
   apsaugos nuo kenksmingų organizmų įvežimo į Prancūzijos užjūrio teritorijas iš kitų Prancūzijos dalių ir atvirkščiai – iš Prancūzijos užjūrio teritorijų į kitas Prancūzijos dalis – priemonėmis;
   
3. 
   apsaugos nuo kenksmingų organizmų įvežimo į Kanarų salas iš kitų Ispanijos dalių ir atvirkščiai – iš Kanarų salų į kitas Ispanijos dalis – priemonėmis.
   

2. 
   Nepažeidžiant reikalavimų, kuriuos būtina nustatyti tam, kad būtų išsaugota esama tam tikrų Bendrijos regionų augalų sveikatos būklė, atsižvelgiant į skirtingas žemės ūkio ir ekologines sąlygas, 18 straipsnyje pateikta tvarka gali būti nustatytos augalų sveikatos ir augimo Prancūzijos užjūrio teritorijose ir Kanarų salose apsaugos priemonės, papildančios
   
3. 
   Ši direktyva netaikoma Seutai arba Melilijai.
   
4. 
   Kiekviena valstybė narė įsteigia arba paskiria vieną pagrindinę ir vienintelę instituciją, kuri, vadovaujama nacionalinės vyriausybės, visų pirma atsako už reikalų, susijusių su augalų sveikata kaip ji suprantama šioje direktyvoje, koordinavimą ir ryšius. Pageidautina, kad šiam tikslui būtų paskirta oficiali augalų apsaugos tarnyba, sukurta pagal Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos reikalavimus (IPPC). Apie šią instituciją ir apie bet kokius vėlesnius pakeitimus pranešama kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.
   
5. 
   Kas dėl apsaugos nuo kenksmingų organizmų įvežimo iš Prancūzijos užjūrio teritorijų į kitas Prancūzijos dalis ir į kitas valstybes nares bei prieš jų išplitimą Prancūzijos užjūrio teritorijose priemonių, šio straipsnio 1 dalies a punkte, 3 straipsnio 4 dalyje, 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 5 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 13 straipsnio 8, 10 ir 11 dalyse nurodytos datos keičiamos data, kada baigiasi šeši mėnesiai nuo tos dienos, iki kurios valstybės narės turi įgyvendinti būsimas nuostatas, susijusias su I – V priedais dėl Prancūzijos užjūrio teritorijų apsaugos. Nuo tos dienos panaikinamas šio straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis.
   
6. 
   Kas dėl apsaugos nuo kenksmingų organizmų įvežimo iš Kanarų salų į kitas Ispanijos dalis ir į kitas valstybes nares bei jų išplitimo Kanarų salose priemonių taikymo šio straipsnio 1 dalies a punkte, 3 straipsnio 4 dalyje, 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 5 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 13 straipsnio 8, 10 ir 11 dalyse nustatytos datos keičiamos data, kada baigiasi šeši mėnesiai nuo tos dienos, iki kurios valstybės narės turi įgyvendinti būsimas nuostatas, susijusias su I – V priedais dėl Kanarų salų apsaugos. Nuo tos dienos panaikinamas šio straipsnio 1 dalies c punktas.
   

1. 
   Šioje direktyvoje:
   

1. 
   augalai – tai gyvi augalai ir gyvos jų dalys, įskaitant sėklas;
   

• 
  vaisiai botanine prasme, išskyrus užšaldytus,
  
• 
  daržovės, išskyrus užšaldytas,
  
• 
  stiebagumbiai, gumbasvogūniai, svogūnai, šakniastiebiai,
  
• 
  skintos gėlės,
  
• 
  šakos su lapais,
  
• 
  nupjauti medžiai su lapais,
  
• 
  augalų audinių kultūros;
  

2. 
   augaliniai produktai – neapdoroti arba po pirminio apdorojimo augalinės kilmės produktai, kurie jau nėra augalai;
   
3. 
   sodinimas – tai bet koks procesas, kurio metu augalai įterpiami ten, kur jiems būtų užtikrintas tolesnis augimas, reprodukcija arba dauginimasis;
   
4. 
   sodinamoji medžiaga – tai:
   

• 
  augalai, kurie jau pasodinti ir liks pasodinti arba bus persodinti juos įvežus, arba
  
• 
  augalai, kurie įvežami nepasodinti, bet bus pasodinti juos įvežus;
  

5. 
   kenksmingi organizmai – tai augalų arba augalinių produktų kenkėjai, priskiriami gyvūnijos ar augmenijos pasauliui, arba virusai, mikoplazmos ar kiti patogenai;
   
6. 
   augalo pasas – tai oficiali etiketė, įrodanti, kad laikomasi šios direktyvos nuostatų, susijusių su augalų sveikatos standartais ir specialiais reikalavimais, ir kuris yra:
   

• 
  skirtingoms augalų arba augalinių produktų rūšims standartizuotas Bendrijos lygiu, , ir
  
• 
  parengtas valstybės narės atsakingos oficialios institucijos bei išduotas vadovaujantis įgyvendinimo taisyklėmis, reglamentuojančiomis augalų pasų išdavimo tvarką.
  

Standartizuojama 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Remiantis šia standartizavimo tvarka, augalų pasams, kurie pagal 10 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą nėra galiojantys visose Bendrijos dalyse, nustatomi skirtingi ženklai.

7. 
   valstybių narių atsakingosios oficialios institucijos yra:
   

9. 
   1 straipsnio 4 dalyje minima(-os) valstybės narės oficiali(-ios) augalų apsaugos tarnyba(-os); arba
   

– nacionaliniu lygiu,

– arba regioniniu lygiu nacionalinėms institucijoms prižiūrint, konkrečios valstybės narės konstitucijos nustatytose ribose.

Valstybės narės atsakingosios oficialios institucijos, vadovaudamosi nacionaliniais įstatymais, šioje direktyvoje numatytas užduotis gali pavesti joms prižiūrint vykdyti bet kuriam juridiniam asmeniui, kurio veiklą reglamentuoja viešoji arba privačioji teisė, kuris, remdamasis savo oficialiai patvirtintais nuostatais, vykdo tik konkrečias viešas funkcijas, su sąlyga, kad toks asmuo ir jo kolektyvo nariai nėra asmeniškai suinteresuoti jų vykdomų priemonių rezultatu.

Valstybės narės užtikrina, kad pirmosios pastraipos ii ir i papunkčiuose nurodytos institucijos glaudžiai bendradarbiautų.

Be to, 18 straipsnyje nurodyta tvarka gali būti patvirtinti kiti juridiniai asmenys, įsteigti pirmosios pastraipos i papunktyje nurodytos institucijos arba institucijų vardu ir veikdami jų įgalioti bei prižiūrimi, jei tokie asmenys nėra asmeniškai suinteresuoti jų vykdomų priemonių rezultatais.

1 straipsnio 4 dalyje paminėta viena bendra pagrindinė institucija praneša Komisijai apie atitinkamos valstybės narės atsakingas oficialias institucijas. Komisija perduoda šią informaciją kitoms valstybėms narėms;

8. 
   saugoma zona – tai Bendrijoje esanti teritorija:
   

• 
  kuriai nėra būdingi arba kurioje nesiveisia vienas ar daugiau šioje direktyvoje nurodytų kenksmingų organizmų, besiveisiančių vienoje ar daugiau Bendrijos vietų, nors čia yra palankios sąlygos jiems veistis,
  
• 
  kurioje yra pavojus, kad, esant palankioms ekologinėms sąlygoms, kai kuriose kultūrose gali pradėti veistis tam tikri kenksmingi organizmai, nors jie nėra būdingi Bendrijai arba joje nesiveisia,
  

Kenksmingas organizmas yra pripažįstamas besiveisiąs vietovėje tuomet, jeigu yra žinoma, kad ten yra jo židinių ir, kad nebuvo imtasi jokių oficialių priemonių jam išnaikinti arba tokios priemonės nebuvo veiksmingos bent dvejus metus iš eilės.

Atitinkama valstybė narė (valstybės narės) pirmosios pastraipos pirmojoje įtraukoje numatytu atveju atlieka reguliarius ir sistemingus oficialius tyrimus, kad nustatytų, ar nėra organizmų, dėl kurių teritorija buvo pripažinta saugoma zona. Apie kiekvieną tokių organizmų aptikimo atvejį nedelsiant pranešama Komisijai. Augalų sveikatos nuolatinis komitetas įvertina tokio aptikimo keliamą pavojų bei 18 straipsnyje nustatyta tvarka priima sprendimą dėl atitinkamų veiksmų.

Konkretūs pirmojoje ir trečioje pastraipose nurodytiems tyrimams keliami reikalavimai gali būti nustatyti 18 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pripažintus mokslinius ir statistinius principus.

Apie pirmiau minėtų tyrimų rezultatus pranešama Komisijai. Komisija perduoda šią informaciją kitoms valstybėms narėms.

Iki 1998 m. sausio 1 d. Komisija pateikia Tarybai ataskaitą apie visų saugomų zonų sistemos veiklą, jei būtina, kartu pateikdama atitinkamus pasiūlymus;

1. 
   pareiškimas arba priemonė laikomi oficialiais, jeigu, nepažeisdami 21 straipsnio nuostatų, pareiškimą padaro arba priemonės imasi:
   

• 
  valstybės narės oficialios augalų apsaugos tarnybos atstovai arba, jų įpareigoti, kiti valstybės tarnautojai , kai kalbama apie pareiškimus arba priemones, susijusius su 7 straipsnio 1 dalyje arba 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų sertifikatų išdavimu;
  

Valstybės narės garantuoja, kad jų valstybės tarnautojai ir kvalifikuoti įgaliotiniai turėtų kvalifikaciją, būtiną deramai taikyti šią direktyvą. 18 straipsnyje nurodyta tvarka gali būti nustatytos tokios kvalifikacijos reikalavimų gairės.

2. 
   Išskyrus tuos atvejus, kai yra aiškiai nurodyta kitaip, šios direktyvos nuostatos taikomos tik tokiai medienai, kuri visa arba kurios dalis tebėra natūralios rąsto formos, yra su žieve arba be žievės, arba kuri yra drožlių, skiedrų, pjuvenų, medžio atliekų arba gabaliukų pavidalo.
   

1. 
   Valstybės narės draudžia įvežti į savo teritoriją I priedo A dalyje išvardytus kenksmingus organizmus.
   
2. 
   Valstybės narės draudžia įvežti į savo teritoriją II priedo A dalyje išvardytus augalus ir augalinius produktus, jei jie yra užkrėsti toje priedo dalyje išvardintais atitinkamais kenksmingais organizmais.
   
3. 
   Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos remiantis reikalavimais, kurie gali būti nustatyti 17 straipsnyje nustatyta tvarka, tuo atveju, kai augalai yra šiek tiek užkrėsti I priedo A dalyje arba II priedo A dalyje išvardytais kenksmingais organizmais, tačiau kurie nėra sodinamoji medžiaga ir kurie buvo parinkti anksčiau, pritarus valstybes nares atstovaujančioms augalų sveikatos srityje veikiančioms institucijoms.
   
4. 
   Valstybės narės numato, kad nuo 1993 m. birželio 1 d. šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos būtų taikomos ir išplitusiems atitinkamiems kenksmingiems organizmams dėl to , kad vyksta augalų, augalinių produktų ir kitų objektų judėjimas valstybės narės teritorijoje.
   
5. 
   Valstybės narės draudžia nuo 1993 m. birželio 1 d. įvežti ir platinti atitinkamose saugomose zonose:
   

1. 
   I priedo B dalyje išvardytus kenksmingus organizmus;
   
2. 
   II priedo B dalyje išvardytus augalus ir augalinius produktus, užkrėstus atitinkamais ten pat išvardytais kenksmingais organizmais.
   

6. 
   18 straipsnyje nustatyta tvarka:
   

1. 
   I ir II prieduose išvardyti kenksmingi organizmai skirstomi į:
   

• 
  organizmus, kurie neaptinkami nė vienoje Bendrijos dalyje ir kurie yra svarbūs visai Bendrijai, – jie yra išvardyti atitinkamai I priedo A dalies I skirsnyje ir II priedo A dalies I skirsnyje,
  
• 
  organizmus, kurie aptinkami Bendrijoje, bet kurie nėra jai būdingi arba joje nesiveisia, ir kurie yra svarbūs visai Bendrijai, atitinkamai išvardyti I priedo A dalies II skirsnyje ir II priedo A dalies II skirsnyje,
  
• 
  kiti organizmai yra atitinkamai išvardyti I priedo B dalyje ir II priedo B dalyje ir nurodyti šalia saugomų zonų, kurioms jie svarbūs;
  

2. 
   kenksmingi organizmai, būdingi Bendrijai arba besiveisiantys vienoje arba daugiau jos dalių, išbraukiami, išskyrus nurodytuosius a punkto antrojoje ir trečiojoje įtraukose;
   
3. 
   I ir II priedų pavadinimai, taip pat jų dalių ir skirsnių pavadinimai pritaikomi prie a ir b punktų nuostatų.
   

7. 
   Išskyrus tuos atvejus, kai yra aiškiai nurodyta kitaip, 18 straipsnyje nustatyta tvarka valstybės narės gali priimti sprendimą:
   

1. 
   uždrausti į jų teritorijas įvežti ir platinti nurodytus organizmus, atskirai ar kartu su kitais, laikomus kenksmingais augalams arba augaliniams produktams, bet neišvardytus I ir II prieduose, arba reikalauti specialaus leidimo, išduodamo remiantis ta pačia tvarka nustatytomis sąlygomis;
   
2. 
   uždrausti į jų teritorijas įvežti ir jose platinti nurodytus organizmus, išvardytus II priede, bet aptinkamus ant augalų, kurie nėra išvardyti tame priede ir kurie laikomi kenksmingais augalams arba augaliniams produktams, arba reikalauti specialaus leidimo, išduodamo remiantis ta pačia tvarka nustatomomis sąlygomis;
   
3. 
   uždrausti į jų teritorijas įvežti ir platinti konkrečius organizmus, išvardytus I ir II prieduose, kurie yra izoliuoti ir kurie laikomi kenksmingais augalams arba augaliniams produktams, arba reikalauti specialaus leidimo, išduodamo remiantis ta pačia tvarka nustatomomis sąlygomis.
   

Šio straipsnio 1 dalis ir 5 dalies a punktas, 2 dalis ir 5 dalies b punktas bei 4 dalis netaikomi, atsižvelgiant į sąlygas, nustatomas 18 straipsnyje nurodyta tvarka, tyrimams, moksliniam ar selekciniam darbui.

Priėmus pirmojoje pastraipoje nustatytas priemones, tos pastraipos nuostatos netaikomos, atsižvelgiant į sąlygas, nustatomas 18 straipsnyje nustatyta tvarka, tyrimams, moksliniam ar selekciniam darbui.

4 straipsnis

1. 
   Valstybės narės draudžia įvežti į jų teritoriją III priedo A dalyje išvardytus augalus arba augalinius produktus, jei jų kilmės šalis yra viena iš toje priedo dalyje nurodytų atitinkamų šalių.
   
2. 
   Valstybės narės nustato, kad nuo 1993 m. birželio 1 d. draudžiama įvežti į jų teritorijose esančias atitinkamas saugomas zonas III priedo B dalyje išvardytus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus.
   
3. 
   18 straipsnyje nustatyta tvarka III priedas pataisomas taip, kad A dalyje išvardijami augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kurie kelia pavojų augalų sveikatai visose Bendrijos dalyse, o B dalyje – augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kurie kelia pavojų tik saugomoms zonoms. Ten pat nurodomos ir saugomos zonos.
   
4. 
   Nuo 1993 m. birželio 1 d. šio straipsnio 1 dalis nebetaikoma Bendrijoje kilusiems augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams.
   
5. 
   Atsižvelgiant į sąlygas, kurios nustatomos 18 straipsnyje nustatyta tvarka, šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos tyrimams, moksliniam ar selekciniam darbui.
   
6. 
   Jei nėra kenksmingų organizmų išplitimo rizikos, valstybės narės gali nustatyti, kad atskirais nurodytais atvejais šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams, kurie auginami, gaminami arba naudojami artimiausioje pasienio zonoje su trečiąja šalimi, ir yra įvežami į tą valstybę narę tam, kad su jais būtų dirbama artimiausiose jos teritorijoje esančiose pasienio zonose.
   

Kartu su augalais, augaliniais produktais ir kitais objektais, kuriems taikoma pirmojoje pastraipoje minimas nukrypti leidžianti nuostata, pateikiami dokumentai, patvirtinantys atitinkamoje trečiojoje šalyje esančią vietovę, iš kuriuos šie augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai yra kilę.

1. Valstybės narės draudžia įvežti į savo teritorijas IV priedo A dalyje išvardytus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, jei nesilaikoma toje priedo dalyje nustatytų atitinkamų specialių reikalavimų.

2. Valstybės narės draudžia nuo 1993 m. birželio 1 d. įvežti į saugomas zonas ir vežti per jas IV priedo B dalyje išvardytus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, jei nesilaikoma toje priedo dalyje nurodytų atitinkamų specialių reikalavimų.

3. 
   Remiantis 3 straipsnio 6 dalyje nustatytais kriterijais, 18 straipsnyje nustatyta tvarka iš dalies pakeičiamas IV priedas.
   
4. 
   Valstybės narės nustato, kad nuo 1993 m. birželio 1 d. šio straipsnio 1 dalis būtų taikoma ir augalų, augalinių produktų bei kitų objektų vežimui jų teritorijose, tačiau nepažeidžiant 6 straipsnio 7 dalies nuostatų. Ši straipsnio dalis ir 1 bei 2 šio straipsnio dalys netaikomos nedidelių augalų, augalinių produktų, maisto produktų arba pašarų, skirtų jų savininko ar gavėjo naudojimui nepramoniniais ar nekomerciniais tikslais arba suvartojimui kelionėje, su sąlyga, kad nėra rizikos kenksmingiems organizmams išplisti, kiekių vežimui.
   
5. 
   Atsižvelgiant į sąlygas, nustatomas 18 straipsnyje išdėstyta tvarka, šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalys netaikomos tyrimams, moksliniam ar selekciniam darbui.
   

Taikydama tokią leidžiančią nukrypti nuostatą, valstybė narė tiksliai apibrėžia vietą ir su jais dirbančio asmens pavardę (pavadinimą). Komisija gali susipažinti su tokia nuolatos atnaujinama informacija.

1. 
   Valstybės narės nustato, kad, bent jau įvežant į kitą valstybę narę V priedo A dalyje išvardytus augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, jie ir jų pakuotės būtų kruopščiai oficialiai apžiūrimos, apžiūrint visą krovinį arba paimant ėminį, ir kad būtų oficialiai apžiūrimos ir juos vežančios transporto priemonės, norint įsitikinti:
   

1. 
   jog jie nėra užkrėsti kenksmingais organizmais, išvardytais I priedo A dalyje;
   
2. 
   kai apžiūrimi II priedo A dalyje išvardyti augalai ir augaliniai produktai – jog jie nėra užkrėsti atitinkamais toje priedo dalyje nurodytais kenksmingais organizmais;
   
3. 
   kai apžiūrimi IV priedo A dalyje išvardyti augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai – jog jie atitinka toje priedo dalyje nurodytus atitinkamus specialius reikalavimus.
   

2. 
   Kai tik patvirtinamos 3 straipsnio 6 dalies a punkte ir 5 straipsnio 3 dalyje numatytos priemonės, šio straipsnio 1 dalis taikoma tik I priedo A dalies II skirsniui, II priedo A dalies II skirsniui ir IV priedo A dalies II skirsniui. Jei apžiūros, atliekamos vadovaujantis šios nuostatos reikalavimais, metu aptinkami I priedo A dalies I skirsnyje arba II priedo A dalies I skirsnyje išvardyti kenksmingi organizmai, laikoma, kad 10 straipsnyje nurodytos sąlygos neįvykdytos.
   
3. 
   Valstybės narės nustato šio straipsnio 1 dalyje minimas tikrinimo priemones, kad užtikrintų 3 straipsnio 4, 5 ir 7 dalių arba 5 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymąsi, jei paskirties valstybė narė pasinaudoja viename iš aukščiau pateiktų straipsnių numatytų galimybių.
   
4. 
   Valstybės narės nustato, kad IV priedo A dalyje išvardytos sėklos, kurios bus įvežamos į kitą valstybę narę, būtų oficialiai tikrinamos, siekiant užtikrinti, kad jos atitinka toje priedo dalyje išvardytus atitinkamus specialius reikalavimus.
   
5. 
   Nuo 1993 m. birželio 1 d., nepažeidžiant šio straipsnio 7 dalies nuostatų, jo 1, 3 ir 4 dalys dar taikomos augalų, augalinių produktų ir kitų objektų judėjimui valstybės narės teritorijoje. 1, 3 ir 4 dalys netaikomos augalų, augalinių produktų ir kitų objektų vežimui per saugomas zonas ir už jos ribų, kai tai susiję su I priedo B dalyje arba II priedo B dalyje išvardytais kenksmingais organizmais ir IV priedo B dalyje nurodytais specialiais reikalavimais.
   

1. 
   patikrinami dar ir atitinkami augalai arba augaliniai produktai, kuriuos gamintojas išaugino, pagamino arba naudoja arba kurie kitu būdu pateko į jo patalpas, taip pat ir tose patalpose naudojamas auginimo substratas.
   
2. 
   patikrinimai atliekami patalpose, pageidautina, gamybos vietoje.
   
3. 
   patikrinimai atliekami reguliariai, atitinkamu metu bent kartą per metus ir, bent tiesiog apžiūrint, nepažeidžiant IV priede išvardytų specialių reikalavimų; tolesnių veiksmų gali būti imamasi tada, kai tai numato 8 straipsnis.
   

Gamintojui taikomi tam tikri įsipareigojimai, nustatyti remiantis 8 straipsnio nuostatomis. Jis nedelsiant praneša atitinkamos valstybės narės atsakingajai oficialiai institucijai apie kiekvieną neįprastą kenksmingo organizmo, ligos požymių arba bet kurios kitos augalo anomalijos aptikimą.

6. 
   Valstybės narės nustato, kad nuo 1993 m. birželio 1 d. remiantis šio straipsnio 5 dalies trečiąja pastraipa oficialiame vietos, regioniniame arba nacionaliniame registre taip pat būtų registruojami ir atitinkamų V priedo A dalyje neišvardytų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, apibrėžtų, kaip reikalaujama šio straipsnio 8 dalyje, gamintojai arba gamybos zonoje esantys bendri sandėliai ar paskirstymo punktai. Juose bet kada gali būti vykdomos šio straipsnio 5 dalies antrojoje pastraipoje minimos apžiūros .
   

7. 
   Jei kenksmingų organizmų išplitimo pavojus negresia, valstybės narės gali neatlikti:
   

• 
  šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytos oficialios registracijos – smulkiems smulkiems augintojams ir perdirbėjams, kurių visi auginami, gaminami ir parduodami augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai skirti tik galutiniams vietinės rinkos vartotojams ir kuriems augalų auginimas ar augalinių produktų gaminimas (vietiniam vežimui) nėra profesionali veikla, arba
  
• 
  šio straipsnio 5 ir 6 dalyse reikalaujamos oficialios apžiūros – vietiniam augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriuos užaugino ar pagamino oficialiai neregistruojami gamintojai, vežimui.
  

8. 
   18 straipsnyje nustatyta tvarka priimamos įgyvendinimo nuostatos dėl:
   

• 
  mažiau griežtų reikalavimų, taikomų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų judėjimui saugomoje zonoje, nustatytoje minėtiems augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams dėl vieno arba kelių kenksmingų organizmų,
  
• 
  augalų, augalinių produktų ir kitų objektų vežimo per saugomą zoną, nustatytą minėtiems augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams dėl vieno arba kelių kenksmingų organizmų, garantijų,
  
• 
  oficialių patikrinimų dažnumo ir laiko, įskaitant tolesnius veiksmus, minimus šio straipsnio 5 dalies antrosios pastraipos c punkte,
  
• 
  5 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje minimų registruotų gamintojų įsipareigojimų,
  
• 
  šio straipsnio 6 dalyje minimų produktų ir produktų, kuriems numatoma taikyti šio straipsnio 6 dalyje nustatytą sistemą, nustatymo,
  
• 
  kitų reikalavimų, susijusių su šio straipsnio 7 dalyje minimu atleidimu nuo registracijos, ypač dėl sąvokų „smulkus gamintojas“ ir „vietinė rinka“ bei dėl atitinkamų procedūrų.
  

9. 
   Įgyvendinimo taisyklės, susijusios su šio straipsnio 5 dalies trečiojoje pastraipoje minimais registravimo tvarka ir registracijos numeriu, gali būti patvirtintos 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
   

1. 
   Jei, remiantis 6 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytu patikrinimo rezultatais, pripažįstama, kad ten nurodytų reikalavimų yra laikomasi, gali būti išduotas VII priedo A dalyje nurodyto pavyzdžio fitosanitarinis sertifikatas, surašytas bent viena iš oficialių Bendrijos kalbų ir užpildomas, išskyrus antspaudą ir parašą, arba tik didžiosiomis raidėmis, arba tik mašinraščiu ir pageidautina – viena iš oficialių paskirties valstybės narės kalbų.
   

2. 
   Valstybės narės nustato, kad V priedo A dalyje išvardyti augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai negali būti įvežami į kitą valstybę narę be fitosanitarinio sertifikato, išduoto remiantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytais reikalavimais. Fitosanitarinis sertifikatas negali būti sudaromas anksčiau kaip prieš 14 dienų iki tos dienos, kurią augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai išvežami iš išsiunčiančios valstybės narės.
   
3. 
   Veiksmai, kurių valstybės narės turi imtis tam, kad įgyvendintų 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, kiek tai susiję su IV priedo B dalyje išvardytomis sėklomis, ir 6 straipsnio 4 dalies nuostatas, nustatomi remiantis 17 straipsnyje numatyta tvarka ne vėliau kaip iki 1991 m. gruodžio 31 d.
   

1. 
   Jei nekyla jokių nenumatytų įvykių, pateiktų šio straipsnio 2 dalyje, valstybės narės nustato, kad V priedo A dalyje išvardyti augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai, kurie buvo įvežti į jų teritoriją iš valstybės narės ir juos numatyta įvežti į kitos valstybės narės teritoriją, toliau netikrinami, kaip nurodyta 6 straipsnyje, jei jie turi valstybėje narėje išduotą fitosanitarinį sertifikatą, parengtą pagal VII priedo A dalyje pateiktą pavyzdį.
   
2. 
   Jei iš vienos valstybės narės vežami augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai kitoje valstybėje narėje buvo paskirstyti, sandėliuojami arba buvo pakeistos jų pakuotės, o po to įvežti į trečią valstybę narę, nereikalaujama, kad antroji valstybė narė atliktų naują 6 straipsnyje nurodytą patikrinimą, jei oficialiai užtikrinama, kad jos teritorijoje šiems produktams negrėsė joks pavojus, dėl kurio kiltų abejonės, ar jie atitinka 6 straipsnio reikalavimus. Tokiu atveju išduodamas tik vienas originalus persiuntimo fitosanitarinis sertifikatas, atitinkantis VII priedo B dalyje nurodytą pavyzdį, surašytas bent viena iš oficialių Bendrijos kalbų ir užpildytas, išskyrus antspaudą ir parašą, tik didžiosiomis raidėmis arba tik mašinraščiu, ir, pageidautina, – viena iš oficialių paskirties valstybės narės kalbų. Šis sertifikatas pridedamas prie fitosanitarinio sertifikato, kurį išdavė pirmoji valstybė narė, arba prie jo patvirtintos kopijos. Šis sertifikatas gali būti pavadintas „fitosanitariniu sertifikatu reeksportui“. 8 straipsnio 1 dalies antroji pastraipa taikoma su atitinkamais pakeitimais.
   

3. 
   Šio straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos tada, kai augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai yra įvežami į kelias valstybes nares viena po kitos. Jei, tokiu atveju, buvo išduota daugiau kaip vienas reeksporto sertifikatas, su minėtais produktais būtina pateikti šiuos dokumentus:
   

1. 
   paskutinį fitosanitarinį sertifikatą arba patvirtintą jo kopiją;
   
2. 
   paskutinį fitosanitarinį sertifikatą pakartotiniam persiuntimui;
   
3. 
   fitosanitarinius sertifikatus pakartotiniam persiuntimui, išduotus anksčiau nei buvo išduotas b punkte minimas sertifikatas, arba jų kopijas.
   

1. 
   Augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams, kuriems taikomi IV priedo A dalyje nustatyti specialūs reikalavimai, oficialus fitosanitarinis sertifikatas, kurio reikalaujama pagal 7 straipsnį, turi būti išduotas augalų, augalinių produktų ir kitų objektų kilmės šalyje, išskyrus:
   

• 
  medienos vežimo atveju, jei, remiantis IV priedo A dalyje pateiktais specialiais reikalavimais, pakanka, kad jos žievė yra nulupta,
  
• 
  kitais atvejais – jei IV priedo A dalies reikalavimų gali būti laikomasi ne tik kilmės, bet ir kitose vietose.
  

2. 
   Šio straipsnio 1 dalis taikoma ir tada, kai IV priedo B dalyje išvardyti augalai ir augaliniai produktai yra įvežami į valstybes nares, kurių pavadinimai toje priedo dalyje yra nurodyti šalia produktų pavadinimų.
   

1. 
   Jeigu, remiantis 6 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytų patikrinimų rezultatais, kai patikrinimai atliekamais remiantis 6 straipsnio 5 dalies nuostatomis, manoma, kad šiose dalyse nustatytų sąlygų yra laikomasi, vadovaujantis nuostatomis, kurios gali būti priimamos remiantis šio straipsnio 4 dalimi, vietoje 7 ir 8 straipsniuose minimo fitosanitarinio sertifikato išduodamas augalo pasas. Ši nuostata galioja nuo 1993 m. birželio 1 d.
   

2. 
   Nuo 1993 m. birželio 1 d. turi būti uždraustas V priedo A dalies I skirsnyje išvardytų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų vežimas per Bendrijos teritoriją, išskyrus jų vietinį vežimą kaip apibrėžta 6 straipsnio 7 dalyje jei kartu su jais, jų pakuotėmis arba juos vežančiomis transporto priemonėmis nepateikiamas toje teritorijoje galiojantis augalo pasas, išduotas remiantis šio straipsnio 1 dalies reikalavimais .
   

Pirmoji ir antroji pastraipos netaikomos tada, kai vežami nedideli augalų, augalinių produktų, maisto produktų arba pašarų, skirtų jų savininko ar gavėjo naudojimui nepramoniniais ar nekomerciniais tikslais arba suvartojimui kelionėje, su sąlyga, kad nėra rizikos kenksmingiems organizmams išplisti , kiekiai.

3. 
   Vėliau augalo pasas bet kurioje Bendrijos dalyje gali būti pakeistas kitu augalo pasu laikantis šių nuostatų:
   

• 
  augalo pasas, nepažeidžiant konkrečių IV priede numatytų reikalavimų, o kitais atvejais, reikalavimų, nustatytų remiantis šio straipsnio 4 dalimi, gali būti pakeistas kitu tik tuo atveju, jei siuntos yra padalijamos į dalis, jei kelios siuntos arba jų dalys sujungiamos, arba jei pasikeičia siuntų augalų sveikatos statusas,
  
• 
  augalo pasas keičiamas tik tada, kai to paprašo fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra arba nėra gamintojas, tačiau yra įtrauktas į oficialų registrą, pagal 6 straipsnio 5 dalies trečiojoje pastraipoje nustatytus reikalavimus, mutatis mutandis.
  
• 
  pakeičiantysis pasas gali būti paruoštas tik tos srities , kurioje yra prašančiojo asmens patalpos, atsakinga oficiali institucija, ir tik tuo atveju, kai gali būti garantuotas to produkto tapatumas ir tai, kad nėra jokios infekcijos, kurią gali sukelti I ir II prieduose išvardyti kenksmingi organizmai, rizikos nuo tada, kai gamintojas išsiuntė krovinį,
  
• 
  keitimo tvarka turi atitikti nuostatas, kurios gali būti priimtos vadovaujantis šio straipsnio 4 dalies reikalavimais,
  
• 
  pakeičiančiajame pase turi būti specialus ženklas, nustatomas remiantis šio straipsnio 4 dalies reikalavimais, jame nurodomas pirminio gamintojo numeris, o jeigu pasikeitė siuntos augalų sveikatos statusas – už tą pakeitimą atsakingo vykdytojo numeris.
  

4. 
   Remiantis 18 straipsnyje nurodyta tvarka, gali būti priimtos įgyvendinimo nuostatos dėl:
   

• 
  išsamios augalo paso išdavimo tvarkos, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje ,
  
• 
  sąlygų, kuriomis augalo pasas gali būti pakeistas, pagal šio straipsnio 3 dalies trečiosios įtraukos reikalavimus,
  
• 
  paso pakeitimo tvarkos, kaip nurodyta šio straipsnio trečiojoje įtraukoje,
  
• 
  specialaus ženklo, kuris turi būti pakeičiančiajame pase, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalies penktojoje įtraukoje.
  

1. 
   Jei, remiantis patikrinimu, numatytu 6 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse ir atliekamu vadovaujantis 6 straipsnio 5 dalimi, nemanoma, jog laikomasi šiose dalyse nurodytų reikalavimų, nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalies, augalo pasas neišduodamas.
   
2. 
   Atskirais atvejais, kai, atsižvelgiant į minėto patikrinimo duomenų pobūdį, nustatoma, kad dalis augalų arba augalinių produktų, kuriuos gamintojas išaugino, pagamino ar naudojo arba kurie kitokiu būdu atsirado jo patalpose, arba dalis jose naudojamo augimo substrato negali kelti kenksmingų organizmų išplitimo rizikos, tai daliai šio straipsnio 1 dalis netaikoma.
   
3. 
   Šio straipsnio 1 dalies taikymo srityje minėtiems augalams, augaliniams produktams arba auginimo substratui taikoma viena arba daugiau iš toliau išvardytų oficialių priemonių:
   

• 
  atitinkamas apdorojimas, o po to – paso išdavimas, remiantis 10 straipsniu, jei po apdorojimo manoma, kad reikalavimai yra įvykdyti,
  
• 
  leidimas įvežti į zonas, esant oficialiai priežiūrai, jei jie nekelia papildomos rizikos,
  
• 
  leidimas įvežti į pramoninio perdirbimo vietas, esant oficialiai priežiūrai ,
  
• 
  sunaikinimas.
  

• 
  aplinkybių, kurioms esant turi arba neturi būti patvirtinama viena arba daugiau iš šio straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje minėtų priemonių,
  
• 
  tokių priemonių ypatumų ir joms taikomų sąlygų.
  

4. 
   Šio straipsnio 1 dalies taikymo srityje gamintojo veikla visiškai arba iš dalies sustabdoma tol, kol nustatoma, kad kenksmingų organizmų išplitimo rizika pašalinta. Šio sustabdymo metu 10 straipsnis netaikomas.
   

5. 
   Jei, remiantis oficialiu patikrinimu, atliktu vadovaujantis 6 straipsnio 6 dalies reikalavimais , manoma, kad toje dalyje nurodyti produktai yra užkrėsti I ir II prieduose išvardytais kenksmingais organizmais, taikomos šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, mutatis mutandis.
   

1. 
   Valstybės narės nereikalauja papildomo deklaravimo dėl 7, 8 ir 9 straipsniuose minimų fitosanitarinių sertifikatų .
   
2. 
   Jei įsitikinama, kad dalis augalų, augalinių produktų arba kitų objektų siuntos yra užkrėsta I ir II prieduose išvardytais kenksmingais organizmais, nedraudžiama įvežti kitą siuntos dalį, jeigu neįtariama, kad ji užkrėsta, ir jei manoma, kad kenksmingų organizmų išplitimo galimybės nėra.
   
3. 
   Valstybės narės nustato, kad ant fitosanitarinių sertifikatų arba reeksporto fitosanitarinių sertifikatų, pateikiamų įvežant į jų teritorijas augalus, augalinius produktus arba kitus objektus, kompetentinga tarnyba dėtų įvežimo antspaudą, kuriame būtų nurodytas bent tarnybos pavadinimas ir įvežimo data.
   
4. 
   Valstybės narės užtikrina, kad jų augalų apsaugos organizacijos praneštų siunčiančiosios valstybės narės augalų apsaugos organizacijai apie visus atvejus, kai iš tos valstybės narės vežami augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai buvo sulaikyti pritaikius jiems draudimus arba apribojimus, susijusius su augalų sveikatos priemonėmis. Ši informacija neprieštarauja priemonėms, kurias pirmoji minėta organizacija gali savo nuožiūra taikyti sulaikytai siuntai, ir ji kuo greičiau pateikiama, kad suinteresuota augalų apsaugos organizacija galėtų išstudijuoti atvejį ir svarbiausia – apgalvotų, kokių priemonių imtis, kad išvengti tolesnių panašių atvejų, ir prireikus bei kiek įmanoma, kokias priemones, atitinkančias rizikos laipsnį nagrinėjamu atveju, galima taikyti sulaikytai siuntai.. 17 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti nustatyta standartizuota informavimo sistema.
   
5. 
   Nuo 1993 m. sausio 1 d. valstybės narės organizuoja oficialius patikrinimus, kad užtikrintų šios direktyvos, ypač jos 10 straipsnio 2 dalies, nuostatų laikymąsi; patikrinimai turi būti atliekami atsitiktinės atrankos būdu, nediskriminuojant augalų, augalinių produktų arba kitų objektų kilmės atžvilgiu bei laikantis šių nuostatų:
   

• 
  atsitiktiniai patikrinimai bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje, kur vežami augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai,
  
• 
  atsitiktiniai patikrinimai patalpose, kur augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai auginami, sandėliuojami arba parduodami, taip pat pirkėjų patalpose,
  
• 
  atsitiktiniai patikrinimai, sutampantys su bet kuriuo dokumentų patikrinimu, kuris atliekamas ne dėl priežasčių, nesusijusių su augalų sveikata.
  

Patikrinimai gali būti tiksliniai, jei paaiškėja faktai, leidžiantys manyti kad nesilaikoma vienos arba daugiau šios direktyvos nuostatų.

6. 
   Pirkėjai, įsigyjantys augalus, augalinius produktus arba kitus objektus komerciniams tikslams, būdami galutiniais vartotojais, užsiimančiais profesionalia augalų gamyba, ne mažiau kaip metus saugo susijusius augalų pasus ir apie šiuos pasus savo dokumentuose įrašo atitinkamus įrašus .
   

7. 
   Atlikti oficialius patikrinimus valstybėms narėms gali padėti 21 straipsnyje minimi ekspertai.
   
8. 
   Jeigu oficialių patikrinimų, atliekamų vadovaujantis šio straipsnio 5 ir 6 dalimis, metu nustatoma, jog kyla rizika, kad augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai gali platinti kenksmingus organizmus, jiems taikomos 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos oficialios priemonės.
   

1. 
   Valstybės narės nustato, kad į jų teritoriją įvežant bent jau augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, išvardytus V priedo B dalyje, ir iš trečiųjų šalių:
   

1. 
   šie augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai bei jų pakuotės arba visi arba jų tipinis mėginys būtų kruopščiai oficialiai patikrinami, taip pat, jei būtina , oficialiai ir kruopščiai būtų patikrinamos juos vežančios transporto priemonės, kad, kiek tai įmanoma, būtų nustatyta, ar:
   

• 
  jie nėra užsikrėtę I priedo A dalyje išvardytais kenksmingais organizmais,
  
• 
  II priedo A dalyje išvardyti augalai ir augaliniai produktai nėra užsikrėtę atitinkamais toje priedo dalyje nurodytais kenksmingais organizmais,
  
• 
  IV priedo A dalyje išvardyti augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai atitinka toje priedo dalyje nurodytus atitinkamus specialius reikalavimus;
  

2. 
   kartu su augalais būtų pateikiami 7 arba 8 straipsniuose numatyti sertifikatai ir kad fitosanitarinis sertifikatas nebūtų išrašytas anksčiau kaip prieš 14 dienų iki tos dienos, kai augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai buvo išvežti iš siunčiančios šalies. 7 arba 8 straipsniuose numatytuose sertifikatuose turi būti nurodyta informacija, kurios reikalauja Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos (IPPC) priede su pakeitimais, padarytais 1979 m. lapkričio 21 d., pateiktas pavyzdys, nepriklausomai nuo jų išdėstymo, ir juos turi išduoti pagal Tarptautinę augalų apsaugos konvenciją (IPPC) tam tikslui įgaliotos institucijos, o sutarties nepasirašiusiose šalyse – vadovaujantis tos šalies įstatymais arba reglamentais. 17 straipsnyje nustatyta tvarka, gali būti sudarytas institucijų, kurias įvairios trečiosios šalys įgaliojo išduoti sertifikatus, sąrašas.
   

2. 
   Šio straipsnio 1 dalis taikoma 6 straipsnio 4 dalyje ir 7 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais.
   
3. 
   Be to, valstybės narės gali nustatyti, kad būtų oficialiai tikrinamos iš trečiųjų šalių įvežamos siuntos, nedeklaruotos kaip susidedančios iš V priedo B dalyje išvardytų augalų, augalinių produktų arba kitų objektų, jeigu yra rimto pagrindo įtarti, kad šiuo atžvilgiu buvo pažeistos taisyklės.
   

• 
  gali būti apibrėžti atvejai, kada turi būti atliekami tokie patikrinimai,
  
• 
  gali būti nustatyti tokių patikrinimų atlikimo būdai.
  

4. 
   Jei nėra kenksmingų organizmų išplitimo rizikos:
   

• 
  šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos, kai augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai yra tiesiogiai vežami iš vienos Bendrijoje esančios vietos į kitą per trečiosios šalies teritoriją,
  
• 
  šio straipsnio 1 ir 2 dalys bei 4 straipsnio 1 dalis netaikomi tada, kai vežama tranzitu per Bendrijos teritoriją,
  
• 
  šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos, kai vežami nedideli augalų, augalinių produktų, maisto produktų arba pašarų, skirtų jų savininko ar gavėjo naudojimui nepramoniniais ar nekomerciniais tikslais arba suvartojimui kelionėje, kiekiai.
  

5. 
   Atsižvelgiant į sąlygas, kurios nustatomos 18 straipsnyje nustatyta tvarka, šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos tyrimams, moksliniam ar selekciniam darbui.
   
6. 
   Jei kenksmingų organizmų išplitimo rizikos nėra, valstybė narė gali nustatyti, kad atskirais, konkrečiai nurodytais atvejais šio straipsnio 1 ir 2 dalys nebūtų taikomos tiems augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams, kurie auginami, gaminami arba naudojami artimiausioje pasienio zonoje su trečiąja šalimi, ir yra įvežami į tą valstybę narę tam, kad su jais būtų dirbama artimiausiose jos teritorijoje esančio pasienio vietovėse.
   

Kartu su augalais, augaliniais produktais ir kitais objektais, kuriems yra taikoma pirmojoje pastraipoje minima nukrypti leidžianti nuostata, pateikiami dokumentai, patvirtinantys tam tikros trečiosios šalies vietovę, iš kurios tie augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai yra kilę.

7. 
   Techniniuose susitarimuose tarp Komisijos ir tam tikrų trečiųjų šalių kompetentingų institucijų, patvirtintų 18 straipsnyje nustatyta tvarka, gali būti susitarta, kad veikla, susijusi su šio straipsnio 1 dalies a punkte minimais patikrinimais, Komisijai leidus ir laikantis atitinkamų 21 straipsnio nuostatų, gali būti vykdoma konkrečioje trečiojoje šalyje, kartu su tos šalies oficialia augalų apsaugos organizacija.
   
8. 
   Nuo 1993 m. birželio 1 d., vežant siuntas į saugomas zonas, šio straipsnio 1 dalies a punktas taikomas kenksmingiems organizmams ir specialiems reikalavimams, atitinkamai išvardytiems I, II ir IV priedų B dalyje. Nuo tos pačios datos 1 dalis taikoma, įvežant į Bendriją augalus, augalinius produktus arba kitus objektus pirmą kartą, nepažeidžiant konkrečių Bendrijos ir tam tikrų trečiųjų šalių susitarimų šiuo klausimu.
   

Dokumentų bei tapatybės patikrinimai, taip pat ir patikrinimai, nustatantys atitikimą 4 straipsnio reikalavimams, turi būti atliekami toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu kaip ir kiti administraciniai formalumai, susiję su importu, įskaitant muitinės formalumus.

Augalų sveikatos patikrinimai atliekami ten pat, kur ir trečiojoje pastraipoje minėti patikrinimai, arba šalia tų vietų. Valstybių narių kompetentingosios institucijos turi pateikti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms įvežimo punktų sąrašą. Tačiau šiais ypatingais atvejais augalų sveikatos patikrinimai gali būti atliekami paskirties vietoje, jei suteikiamos konkrečios garantijos dėl augalų, augalinių produktų ir kitų objektų vežimo. Įgyvendinimo nuostatos, kurios gali numatyti minimalius reikalavimus, priimamos 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Augalų sveikatos patikrinimai yra vienas iš trečiojoje pastraipoje minimų formalumų.

Valstybės narės gali taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą šiai daliai tik esant sąlygoms, nustatytoms šio straipsnio 7 dalyje minimuose techniniuose susitarimuose.

9. 
   Bendrija valstybėms narėms turi teikti finansinę paramą, kad sustiprintų jų kontrolės infrastruktūras tiek, kiek jos susijusios su augalų sveikatos patikrinimais, atliekamais remiantis šio straipsnio 8 dalies ketvirtąja pastraipa.
   

Komisija šiuo tikslu siūlo į Europos Sąjungos bendrą biudžetą įtraukti reikiamus asignavimus.

Neviršydama tam tikslui skirtų asignavimų , Bendrijos įnašas padengia 50 proc. išlaidų, tiesiogiai susijusių su įrangos ir priemonių tobulinimu.

Išsami informacija 18 straipsnyje nustatyta tvarka nustatoma įgyvendinimo reglamente.

Sprendimas dėl Bendrijos finansinės paramos paskyrimo ir jos dydžio priimamas 18 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į konkrečių valstybių narių pateiktą informaciją ir dokumentus, prireikus ir į tyrimų, kuriuos Komisijai leidus atliko 21 straipsnyje minimi ekspertai, rezultatus bei priklausomai nuo šiems tikslams skiriamų lėšų.

10. 
    Nuo 1993 m. birželio 1 d. 10 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos tokiu pat būdu taikomos šio straipsnio 1 dalyje minimiems augalams, augaliniams produktams arba kitiems objektams, jei jie yra išvardyti V priedo A dalyje ir jeigu, remiantis šio straipsnio 8 dalyje nustatytu patikrinimu, manoma, kad šio straipsnio 1 dalies sąlygos yra įvykdytos.
    
11. 
    Nuo 1993 m. birželio 1 d., jeigu, remiantis šio straipsnio 8 dalyje nustatytu patikrinimu, manoma, kad šio straipsnio 1 dalies sąlygos yra neįvykdytos, nedelsiant imamasi vienos ar daugiau šių oficialių priemonių:
    

• 
  atitinkamo apdorojimo, jei manoma, kad po apdorojimo minėtos sąlygos bus įvykdytos ,
  
• 
  infekuotos/užkrėstos produkcijos pašalinimo iš siuntos,
  
• 
  fitosanitarinių priemonių taikymo, kol bus gauti tyrimų arba oficialių bandymų rezultatai,
  
• 
  atsisakymo leisti išsiųsti produktus į paskirties vietą, kuri nėra Bendrijos teritorijoje,
  
• 
  sunaikinimo.
  

Tuo atveju, kai iš siuntos pašalinama infekuota/užkrėsta produkcija, kaip nurodyta pirmosios pastraipos antrojoje įtraukoje, arba atsisakoma leisti išsiųsti produktus į paskirties vietą, kaip nurodyta pirmosios pastraipos ketvirtojoje įtraukoje, valstybės narės nustato, kad atitinkamos atsakingos oficialios institucijos anuliuotų fitosanitarinius sertifikatus arba reeksporto fitosanitarinius sertifikatus, pateikiamus įvežant į jų teritoriją augalus, augalinius produktus arba kitus objektus. Paskelbus sertifikatą negaliojančiu, ant jo pirmos pusės, gerai matomoje vietoje uždedamas minėtos atsakingos institucijos bent su jos pavadinimu bei atsisakymo data, raudonas trikampio formos spaudas su užrašu „sertifikatas negalioja“ Užrašoma didžiosiomis raidėmis ir bent viena iš oficialių Bendrijos kalbų.

Taryba, atsižvelgusi į Komisijos pasiūlymą, priima bet kokius pakeitimus, kuriuos būtina padaryti prieduose.

Tačiau toliau nurodyti dalykai priimami 17 straipsnyje nustatyta tvarka:

1. 
   papildomos III priedo antraštės, susijusios su tam tikrais augalais, augaliniai produktais arba kitais objektais, kilusiais nurodytose trečiosiose šalyse, jei:
   

9. 
   šios antraštės pasiūlomos valstybės narės, jau taikančios specialius draudimus tokių produktų įvežimui iš trečiųjų šalių, prašymu;
   

2. 
   kilmės šalyje aptinkami kenksmingi organizmai kelia riziką augalų sveikatai visoje Bendrijoje arba jos dalyje; ir
   
3. 
   įvežant minimus produktus neįmanoma veiksmingai nustatyti galimą kenksmingų organizmų buvimą ant jų;
   

2. 
   papildomos kitų priedų antraštės, susijusios su tam tikrais augalais, augaliniais produktais arba kitais objektais, kilusiais nurodytose trečiosiose šalyse, jei:
   

9. 
   šios antraštės pasiūlomos valstybės narės, jau taikančios specialius draudimus arba apribojimus tokių produktų įvežimui iš trečiųjų šalių, prašymu; ir
   

2. 
   kilmės šalyje aptinkami kenksmingi organizmai kelia pavojų augalų sveikatai visoje Bendrijoje arba jos dalyje, pasėlių, kurių galimos žalos masto numatyti neįmanoma, atžvilgiu;
   

3. 
   bet kuri priedų B dalies pataisa , susitarus su konkrečia valstybe nare;
   
4. 
   bet kuris kita priedų pakeitimas , kuri būtina padaryti atsižvelgiant į mokslo arba technikos pažangą.
   

1. 
   17 straipsnyje, o skubiais atvejais – 19 straipsnyje nustatyta tvarka valstybėms narėms jų prašymu gali būti suteikta teisė numatyti leidžiančias nukrypti nuostatas:
   

• 
  dėl 4 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų dėl III priedo A ir B dalių, nepažeidžiant 4 straipsnio 5 dalies nuostatų, ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 13 straipsnio 1 dalies a punkto trečiosios įtraukos nuostatų dėl kitų IV priedo A dalies I skirsnyje ir IV priedo B dalyje nustatytų reikalavimų,
  
• 
  7 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatoms dėl medienos, jei suteikiamos lygiavertės garantijos,
  

• 
  augalų arba augalinių produktų kilmė,
  
• 
  atitinkamas apdorojimas,
  
• 
  specialios atsargos priemonės, kurių imamasi naudojant augalus arba augalinius produktus.
  

Kiekvienas leidimas numatyti leidžiančias nukrypti nuostatas visai Bendrijai arba jos daliai yra taikomas individualiai, remiantis reikalavimais, kurie nustatomi atsižvelgiant į tai, kokią kenksmingų organizmų paplitimo riziką kelia minėti produktai saugomoje zonoje arba tam tikruose rajonuose, atsižvelgiant į jų žemės ūkio ir ekologinių sąlygų skirtumus. Tokiais atvejais, darant sprendimus dėl leidimų, tam tikros valstybės narės specialiai atleidžiamos nuo tam tikrų iš anksčiau minėtų nuostatų kylančių įsipareigojimų. .

Rizika vertinama remiantis turima moksline ir technine informacija; jei tokios informacijos nepakanka, duodami papildomi paklausimai arba prireikus, Komisija kilmės šalyje atlieka minėtų augalų, augalinių produktų arba kitų objektų tyrimus.

2. 
   Kad būtų taikomos šio straipsnio 1 dalyje numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos, kiekvienu individualiu atveju reikalaujama pateikti oficialų pranešimą apie tai, kad įvykdytos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo sąlygos.
   
3. 
   Valstybės narės informuoja Komisiją apie leidžiančias nukrypti nuostatas, kurias jos numatė vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalies nuostatomis. Komisija kasmet praneša šią informaciją kitoms valstybėms narėms.
   

1. 
   Kiekviena valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie tai, kad jos teritorijoje buvo aptikti kai kurie I priedo A dalies I skirsnyje arba II priedo A dalies I skirsnyje išvardyti kenksmingi organizmai arba kad kažkurioje jos teritorijos dalyje, kurioje anksčiau jų nebuvo aptikta, atsirado I priedo A dalies II skirsnyje arba II priedo B dalyje, II priedo A dalies II skirsnyje arba B dalyje išvardytų kenksmingų organizmų.
   

2. 
   Kiekviena valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie esamą arba įtariamą bet kurių I arba II prieduose nenurodytų kenksmingų organizmų, anksčiau neaptiktų jos teritorijoje, atsiradimą. Be to, ji informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie apsaugos priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis. Šios priemonės, be kita ko, turi būti tokios, kad apsaugotų nuo minėtų kenksmingų organizmų paplitimo kitų valstybių narių teritorijose rizikos.
   

Jei valstybė narė mano, kad gresia kitoks nei antrojoje pastraipoje nurodytas pavojus, ji nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms savo nuomonę apie tai, kokių priemonių jos turėtų imtis. Jei ji mano, jog šių priemonių nesiimama laiku, kad būtų apsisaugota nuo kenksmingų organizmų įvežimo į jos teritoriją ir išplitimo joje, ji gali laikinai imtis bet kokių jos nuomone būtinų papildomų priemonių tol, kol Komisija nepatvirtins priemonių pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas.

3. 
   Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais Komisija Augalų sveikatos nuolatiniame komitete kiek įmanoma greičiau ištiria padėtį. Vadovaujant Komisijai ir remiantis atitinkamomis 21 straipsnio nuostatomis, tyrimai gali būti atliekami vietoje. 19 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti patvirtinamos būtinos priemonės, įskaitant ir tas, kurios padėtų nuspręsti, ar panaikinti ar pakeisti valstybių narių priimtas priemones. Komisija stebi padėtį ir priklausomai nuo jos ta pačia tvarka pakeičia arba panaikina minėtas priemones. Kol remiantis anksčiau minėta tvarka bus patvirtinta bet kokia priemonė, valstybės narės gali toliau taikyti ankstesnes priemones.
   
4. 
   Išsamios šio straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo taisyklės patvirtinamos, kaip numatyta, 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
   

1. 
   Tais atvejais, kai reikia laikytis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, klausimą Augalų sveikatos nuolatinio komiteto, toliau – Komitetas, pirmininkas, savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu, nedelsdamas perduoda svarstyti Komitetui.
   
2. 
   Komisijos atstovas pateikia Komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas, atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Pareiškiama daugumos, nustatytos Sutarties 205 straipsnio 2 dalyje, kuri reikalaujama Tarybai priimant Komisijos siūlymu paremtus sprendimus, nuomonė. Valstybių narių atstovų Komitete balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.
   
3. 
   Kai numatytos priemonės atitinka Komiteto nuomonę, Komisija jas patvirtina ir nedelsdama įgyvendina. Jei priemonės neatitinka Komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba priemones patvirtina kvalifikuota balsų dauguma.
   

1. 
   Tais atvejais, kai reikia laikytis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, klausimą Komitetas pirmininkas, savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu, nedelsdamas perduoda svarstyti Komitetui.
   
2. 
   Komisijos atstovas pateikia Komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę apie projektą pareiškia per tą laiko tarpą , kurį pirmininkas gali nustatyti, atsižvelgdamas į klausimo skubumą ir svarbą. Pareiškiama daugumos, nustatytos Sutarties 205 straipsnio 2 dalyje, kuri reikalaujama Tarybai priimant Komisijos siūlymu paremtus sprendimus, patvirtinta nuomonė. Komitetą sudarančių valstybių narių atstovų balsai skaičiuojami tame straipsnyje nustatyta tvarka. Pirmininkas nebalsuoja.
   

Jei Taryba per tris mėnesius nuo tos dienos, kai klausimai jai buvo perduotas, nepriima jokio sprendimo, pasiūlytas priemones priima Komisija.

1. 
   Tais atvejais, kai reikia laikytis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, klausimą Komiteto pirmininkas, savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu, nedelsdamas perduoda svarstyti Komitetui.
   
2. 
   Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę apie projektą pareiškia per dvi dienas. Nuomonė patvirtinama Sutarties 205 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma, kai Taryba turi priimti sprendimą remdamasi Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų Komitete balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.
   
3. 
   Kai priemonės atitinka Komiteto nuomonę, Komisija jas patvirtina ir nedelsdama įgyvendina. Jei priemonės neatitinka Komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai. pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba priemones patvirtina kvalifikuota balsų dauguma.
   

1. 
   Ši direktyva neturi jokio poveikio Bendrijos nuostatoms dėl augalams ir augaliniams produktams keliamų augalų sveikatos reikalavimų, išskyrus tuos atvejus, kai ji numato arba aiškiai leidžia šioje srityje taikyti griežtesnius reikalavimus.
   
2. 
   Šios direktyvos pakeitimai, būtini norint suderinti ją su šio straipsnio 1 dalyje minimomis Bendrijos nuostatomis, priimami 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
   

3. 
   Bet kokiems į valstybių narių teritorijas įvežamiems augalams arba augaliniams produktams, ypač tiems, kurie išvardyti VI priede, jų pakuotėms arba transporto priemonėms, valstybės narės gali imtis specialių augalų sveikatos priemonių prieš kenksmingus organizmus, kurie paprastai puola sandėliuojamus augalus arba augalinius produktus.
   

1. 
   Norint užtikrinti šios direktyvos teisingą ir vienodą taikymą visoje Bendrijoje ir neapribojant patikrinimų, kuriuos atlieka valstybės narės, Komisija gali organizuoti patikrinimus, kuriuos, jai vadovaujant, vietoje arba ne vietoje atliktų ekspertai, kurie laikydamiesi šio straipsnio nuostatų, vykdytų šio straipsnio 3 dalyje numatytas užduotis .
   

2. 
   Šio straipsnio 1 dalyje minimus ekspertus gali:
   

• 
  samdyti Komisija,
  
• 
  samdyti valstybės narės ir atiduoti laikinai arba ad hoc Komisijos žiniai.
  

3. 
   Šio straipsnio 1 dalyje minimi patikrinimai gali būti atliekami , siekiant vykdyti šias užduotis:
   

• 
  6 straipsnyje minimų tyrimų kontrolę ,
  
• 
  13 straipsnio 1 dalyje minimų patikrinimų kontrolę arba, remiantis šio straipsnio 3 dalies penktosios pastraipos nuostatomis, jų atlikimą, bendradarbiaujant su valstybe nare,
  
• 
  13 straipsnio 7 dalyje minimuose techniniuose susitarimuose nurodytų veiklų vykdymą,
  
• 
  15 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje nurodytų tyrimų vykdymą,
  
• 
  pagalbą Komisijai šio straipsnio 6 dalyje nurodytais klausimais,
  
• 
  visų kitų pareigų, kurias ekspertams nustatė Taryba, kvalifikuota balsų dauguma, pasiūlius Komisijos, vykdymą.
  

4. 
   Kad įvykdytų šio straipsnio 3 dalyje išvardytas užduotis, 1 dalyje minimi ekspertai gali:
   

• 
  lankytis medelynuose, ūkiuose ir kitose vietose, kur yra arba buvo auginami, gaminami, perdirbami arba sandėliuojami augalai, augaliniai produktai arba kiti objektai,
  
• 
  lankytis vietose, kur atliekami 6 straipsnyje minimi tyrimai arba 13 straipsnyje nurodyti patikrinimai,
  
• 
  konsultuotis su valstybių narių oficialių augalų apsaugos organizacijų pareigūnais,
  
• 
  stebėti valstybių narių nacionalinius inspektorius, kai jie vykdo užduotis, susijusias su šios direktyvos taikymu.
  

5. 
   Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje minimu bendradarbiavimu, konkrečios valstybės narės oficialiai augalų apsaugos organizacijai iš anksto pranešama apie užduotis, kad ji turėtų pakankamai laiko reikiamai pasiruošti.
   

Kai to reikalauja nacionaliniai įstatymai, atitinkamos valstybės narės oficiali augalų apsaugos organizacija suteikia ekspertams reikiamą mandatą, o jie laikosi tos valstybės narės pareigūnams nustatytų taisyklių bei praktikos.

Kai užduotis yra 6 straipsnyje minimų apžiūrų kontrolė, 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų patikrinimų kontrolė arba 15 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje nurodyti tyrimai, negalima priimti sprendimų vietoje. Ekspertai pateikia Komisijai ataskaitą apie savo veiklą bei jos rezultatus.

Kai užduotis yra atlikti 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus patikrinimus, šie patikrinimai integruojami į nustatytą patikrinimų programą ir turi atitikti tos valstybės narės nustatytas darbo tvarkos taisykles; tačiau kai patikrinimas atliekamas bendradarbiaujant, valstybė narė tik tada leidžia įvežti siuntą į Bendriją, kai tam pritaria ir jos augalų apsaugos organizacija, ir Komisija. 18 straipsnyje nustatyta tvarka ši sąlyga dar gali būti taikoma ir kitiems neatšaukiamiems reikalavimams, taikomiems siuntoms prieš įvežant jas į Bendriją, jei patirtis rodo, jog toks taikymas reikalingas. Jei Bendrijos eksperto ir nacionalinio eksperto nuomonės nesutaptų, atitinkama valstybė narė imasi visų būtinų laikinų priemonių, kol bus priimtas galutinis sprendimas.

Visais atvejais nacionalinės nuostatos, susijusios su baudžiamuoju procesu ir administracinėmis nuobaudomis taikomos įprasta tvarka. Jei ekspertai įtaria šios direktyvos nuostatų pažeidimą, apie tai jie praneša atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

6. 
   Komisija:
   

• 
  sukuria pranešimų apie naujus kenksmingų organizmų aptikimo atvejus sistemą,
  
• 
  teikia rekomendacijas dėl ekspertų ir nacionalinių inspektorių, vykdančių jiems paskirtas užduotis, veiklos gairių nustatymo.
  

7. 
   18 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija priima detalias šio straipsnio taikymo taisykles, įskaitant ir tas, kurios taikytinos šio straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje minimam bendradarbiavimui.
   
8. 
   Ne vėliau kaip iki 1994 m. gruodžio 31 d. Komisijai pateikia Tarybai ataskaitą apie patirtį, įgytą įgyvendinant šio straipsnio nuostatas. Taryba, kvalifikuota balsų dauguma Komisijos pasiūlius , jei reikia, atsižvelgdama į įgytą patirtį, imasi būtinų priemonių šioms nuostatoms pakeisti.
   

Esamo realaus arba įtariamo kenksmingo organizmo aptikimo, siejamo su jo įvežimu į Bendriją ir paplitimu joje, atveju valstybės narės, sutinkamai su 23 ir 24 straipsniais, iš Bendrijos gali gauti finansinę paramą “augalų sveikatos kontrolei”, skirtą padengti išlaidas, tiesiogiai susijusias su būtinomis priemonėmis, kurių buvo imtasi arba kurių ketinama imtis, kovai su kenksmingu organizmu, siekiant jį išnaikinti, o jei tai neįmanoma – neleisti jam plisti. Komisija siūlo tam tikslui į bendrą Europos Sąjungos biudžetą įtraukti reikiamus asignavimus.

1. 
   Valstybės narės prašymu 22 straipsnyje minima finansinė parama gali būti suteikta jai tik tuo atveju, jei nustatoma, kad apie minimą kenksmingą organizmą, įtrauktą arba neįtrauktą į I ir II priedus:
   

• 
  buvo pranešta, remiantis 16 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies pirmąja pastraipa, ir
  
• 
  kelia neišvengiamą pavojų visai Bendrijai arba jos daliai, dėl pasirodymo toje Bendrijos vietovėje, kur jis anksčiau buvo nepatiktas arba kur jis buvo išnaikintas arba naikinamas ,
  
• 
  buvo įvežtas į tą vietovę su augalų, augalinių produktų arba kitų objektų iš trečiųjų šalių arba kitos Bendrijoje esančios vietovės siunta.
  

2. 
   Būtinomis priemonėmis pagal 22 straipsnį laikomos šios priemonės:
   

1. 
   oficialus arba oficialiu prašymu atliekamas toliau nurodytų augalų ir kitų objektų sunaikinimas, dezinfekavimas, dezinfestavimas, sterilizavimas, valymas arba bet koks kitas apdorojimas:
   

ii) augalų, augalinių produktų arba kitų objektų, pripažintų užkrėstais arba linkusių būti užkrėstais įvežtu kenksmingu organizmu, išaugintų iš toje siuntoje (siuntose) buvusių augalų arba buvusių šalia tose siuntose buvusių augalų, augalinių produktų arba kitų objektų, arba šalia augalų, išaugintų iš jų;

2. 
   auginimo substratų ir žemės, pripažintų užkrėstais arba linkusių būti užkrėstais minėtais kenksmingais organizmais;
   
3. 
   auginimo kultūros, pakuotės, įpakavimo medžiagos ir sandėliavimo medžiagos, sandėliavimo arba pakavimo patalpų ir transporto priemonių, kurios lietėsi su visais arba tik kai kuriais anksčiau minėtais augalais, augaliniai produktais ir kitais objektais;
   

2. 
   oficialūs arba oficialiu prašymu atliekami patikrinimai arba tyrimai, siekiant nustatyti įvežto kenksmingo organizmo paplitimą arba užkrėtimo lygį;
   
3. 
   auginimo substratų, dirbamų plotų arba patalpų, taip pat ir augalų, augalinių produktų arba kitų objektų, išskyrus minėtos siuntos (siuntų) arba iš jos išaugintą medžiagą, draudimai arba apribojimai, nustatyti oficialiais sprendimais, priimtais atsižvelgiant į riziką, kurią augalų sveikatai kelia įvežtas kenksmingas organizmas .
   

3. 
   Išmokos iš viešųjų fondų, skirtos:
   

• 
  padengti visas arba dalį išlaidų, susijusių su šio straipsnio 2 dalies a ir b punktuose aprašytomis priemonėmis, išskyrus susijusias su įprastomis oficialios kompetentingosios institucijos eksploatavimo išlaidomis, arba
  
• 
  kompensuoti visus arba dalį finansinių nuostolių, išskyrus pajamas, prarastas tiesiogiai dėl to, kad buvo taikyta viena arba daugiau šio straipsnio 2 dalies c punkte aprašytų priemonių,
  

Taikant leidžiančią nukrypti nuostatą pirmosios pastraipos antrajai įtraukai, įgyvendinimo reglamente 18 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti smulkiai apibrėžti atvejai, kai kompensacija už pajamų praradimą laikoma išlaidomis, tiesiogiai susijusiomis su būtinomis priemonėmis, atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalyje nustatytus šiuo atžvilgiu taikomus reikalavimus bei tokiais atvejais taikomus laiko apribojimus, ne ilgesnius kaip treji metai.

4. 
   Kad gautų iš Bendrijos finansinę paramą ir nepažeisdama 16 straipsnio nuostatų, atitinkama valstybė narė kreipiasi į Komisiją ne vėliau kaip kalendorinių metų pabaigoje po tų metų, kai buvo nustatytas kenksmingo organizmo aptikimo atvejis, ir nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie:
   

• 
  šio straipsnio 1 dalies pirmojoje įtraukoje minimą pranešimą,
  
• 
  kenksmingo organizmo atsiradimo pobūdį ir paplitimo lygį, kaip minima 22 straipsnyje, ir kada, kur ir kaip jis buvo nustatytas,
  
• 
  šio straipsnio 1 dalies trečiojoje įtraukoje minimų siuntų, su kuriomis kenksmingas organizmas buvo įvežtas, tapatybę,
  
• 
  būtinas priemones, kurių buvo imtasi arba kurių ketinama imtis ir dėl kurių norima gauti paramos, bei jų tvarkaraščius, ir
  
• 
  gautus rezultatus ir tikrąją arba apytiksliai apskaičiuotą išlaidų, jau padarytų arba tų, kurios dar bus padarytos, vertę bei tokių išlaidų, jau padarytų arba tų, kurios dar bus padarytos, dalį, kuri turėtų būti padengta iš viešųjų fondų, skirtų tam, kad valstybės narės įgyvendintų tokias pat būtinąsias priemones.
  

5. 
   Nepažeidžiant 24 straipsnio nuostatų, sprendimas dėl Bendrijos finansinės paramos skyrimo ir jos sumos dydžio priimamas 18 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į konkrečios valstybės narės pateiktą informaciją ir dokumentus, kaip reikalaujama šio straipsnio 4 dalyje, o prireikus, – ir į rezultatus tyrimų, kuriuos, Komisijai vadovaujant, pagal 16 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą, atliko 21 straipsnyje minimi ekspertai, rezultatus, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies antrojoje įtraukoje minimo pavojaus lygį ir priklausomai nuo šiems tikslams skirtų asignavimų.
   

Minėtas laiko tarpas ta pačia tvarka gali būti pratęstas, jei, ištyrus padėtį, galima daryti išvadą, jog priemonių taikymo tikslas bus pasiektas tik per pagrįstą papildomą laikotarpį. Bendrijos finansinė parama einant atitinkamiems metams mažėja.

Jei valstybė narė negali pateikti reikiamos informacijos apie šio straipsnio 4 dalies trečiojoje įtraukoje minimą siuntos tapatybę, ji nurodo numanomus kenksmingo organizmo atsiradimo šaltinius bei priežastis, dėl kurių nebuvo galima nustatyti siuntų tapatybės. Finansinės paramos skyrimas gali būti patvirtintas ta pačia tvarka, priklausomai nuo minėtos informacijos įvertinimo rezultatų.

Detalios šios dalies įgyvendinimo taisyklės, 18 straipsnyje nustatyta tvarka, nustatomos įgyvendinimo reglamente.

6. 
   Atsižvelgiant į besikeičiančią padėtį Bendrijoje, 18 arba 19 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti nuspręsta, kad arba bus įgyvendinami tolesni veiksmai, arba valstybių narių taikomoms arba planuojamoms taikyti priemonėms bus keliami tam tikri reikalavimai arba papildomos sąlygos, jei tai yra būtina minimam tikslui pasiekti.
   

Jei tokių tolesnių veiksmų, reikalavimų arba sąlygų tikslas yra apsaugoti Bendrijos teritorijas, o ne tik tam tikros valstybės narės teritoriją, ta pačia tvarka gali būti nuspręsta, kad Bendrijos finansinė parama sudarytų daugiau kaip 50 proc. išlaidų.

Bendrijos finansinė pagalba teikiama ribotą laiką ir kasmet atitinkamai mažėja.

7. 
   Bendrijos finansinės paramos skyrimas neprieštarauja reikalavimams, kuriuos tam tikra valstybė narė arba asmenys gali turėti vieni kitiems, taip pat ir kitoms valstybėms narėms 24 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, dėl išlaidų atlyginimo, nuostolių arba kitos žalos kompensavimo vadovaujantis nacionaliniais įstatymais, Bendrijos teisės aktais arba tarptautinės teisės nuostatomis. Teisės į šiuos reikalavimus įstatymo nustatyta tvarka bus perduodamos Bendrijai tada, kai išmokama Bendrijos finansinė parama, tiek, kiek ta parama padengia tokias išlaidas, nuostolius arba kitokią žalą.
   
8. 
   Bendrijos finansinė parama gali būti mokama per kelis kartus.