20. Cydonia Mill. ir Pyrus L. augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas, kilę iššalių , kuriose ribotai paplitusi kriaušių nykimo mikoplazma
|
Nepažeidžiant nuostatų, taikytinų III priedo A dalies 9 ir 18 punktuose bei IV priedo A dalies I skirsnio 15, 17 ir 19.2 punktuose išvardytiems augalams, oficialus patvirtinimas, kad gamybos vietoje ir artimiausioje aplinkoje buvę augalai su kriaušių nykimo mikoplazmos infekcijos požymiais buvo išraunami per paskutiniuosius tris vegetacijos ciklus.
|
21.1. Fragaria L. daigai, skirti sodinti, išskyrus sėklas, kilę iššalių , kuriose ribotai paplitę svarbūs kenksmingi organizmai
Atitinkami kenksmingi organizmai yra šie:
– žemuogių latentinis C virusas
– žemuogių priegyslinės margligės virusas
– žemuogių raganų šluotų mikoplazma
|
Nepažeidžiant nuostatų, taikytinų III priedo A dalies 18 punkte bei IV priedo A dalies I skirsnio 19.2 punkte išvardytiems augalams, oficialus patvirtinimas, kad:
a) augalai, išskyrus iš sėklų išaugintus augalus, yra:
– arba turintys oficialiai išduotą sertifikatą pagal sertifikavimo schemą, kuri reikalauja, kad jie būtų tiesiogiai išauginti iš kultūros, kuri buvo auginama tam tikromis sąlygomis ir kuri patikrinta bent atitinkamų kenksmingų organizmų atžvilgiu, naudojant atitinkamus indikatorius arba lygiaverčius metodus. Tyrimų metu nustatyta, kad kultūra neužkrėsta šiais kenksmingais organizmais,
arba
– - augalai tiesiogiai kilę iš kultūros, kuri buvo auginama tam tikromis sąlygomis ir kuri ištirta bent vieną kartą per paskutinius tris vegetacijos ciklus bent atitinkamų kenksmingų organizmų atžvilgiu, naudojant atitinkamus indikatorius ir lygiaverčius metodus. Tyrimų metu nustatyta, kad kultūra neužkrėsta šiais kenksmingais organizmais
išauginti
b) atitinkamų kenksmingų organizmų sukeltų ligų požymių ant augalų auginimo vietoje arba ant jautrių augalų artimiausioje aplinkoje per paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta
|
21.2 Fragaria L.daigai, skirti sodinti, išskyrus sėklas, kilę iš šalių , kuriose ribotai paplitęs Aphelenchoides besseyi Christie
|
Nepažeidžiant nuostatų, taikytinų III priedo A dalies 18 punkte bei IV priedo A dalies I skirsnio 19.2 ir 21.1 punktuose išvardytiems augalams, oficialus patvirtinimas, kad:
a) arba ant augalų Aphelenchoides besseyi Christie požymių auginimo vietoje per paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta,
arba
b) jei augalai kilę iš kultūrų, kurios atitinka a punkto nuostatas arba buvo oficialiai ištirtos, naudojant atitinkamus nematodologinius metodus, ir buvo nustatyta, kad jos neužkrėstos Aphelenchoides besseyi Christie
|
21.3. Fragaria L. daigai, skirti sodinti, išskyrus sėklas
|
Nepažeidžiant nuostatų, taikytinų III priedo A dalies 18 punkte bei IV priedo A dalies I skirsnio 19.2, 21.ir 21.2 punktuose išvardytiems augalams, oficialus patvirtinimas, kad augalai kilę iš teritorijos kuri pripažinta neužkrėsta Anthonomus signatus Say ir Anthonomus bisignifer (Schenkling)
|
22.1. Malus Mill. augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas, kilę iš šalių, kuriose ant Malus Mill. rasti svarbūs kenksmingi organizmai
Svarbūs kenksmingi organizmai yra šie:
– vyšnių lapų šiurkštumo virusas (Amerikos),
– pomidorų žiediškosios dėmėtligės virusas
|
Nepažeidžiant nuostatų, taikytinų III priedo A dalies 9 ir 18 punktuose, III priedo B dalies 1 punkte ir IV priedo A dalies I skirsnio 15, 17 ir 19.2 punktuose išvardytiems augalams, oficialus patvirtinimas, kad:
a) augalai yra:
– arba turintys oficialiai išduotą sertifikatą pagal sertifikavimo schemą, kuri reikalauja, kad jie būtų tiesiogiai kilę iš kultūros, kuri buvo auginama tinkamomis sąlygomis ir kuri ištirta bent atitinkamų kenksmingų organizmų atžvilgiu, naudojant atitinkamus indikatorius arba lygiaverčius metodus, ir yra neužkrėsta šiais kenksmingais organizmais,
arba
––augalai tiesiogiai kilę iš kultūros, kuri buvo auginama tinkamomis sąlygomis ir kuri yra patikrinta bent vieną kartą per paskutinius tris vegetacijos ciklus bent atitinkamų kenksmingų organizmų atžvilgiu, naudojant atitinkamus indikatorius bei lygiaverčius metodus, ir yra neužkrėsta šiais kenksmingais organizmais
b) svarbių kenksmingų organizmų sukeltų ligų požymių ant augalų auginimo vietoje arba ant jautrių augalų artimiausioje aplinkoje per paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta
|
22.2. Malus Mill. augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas, kilę iš šalių, kuriose ribotai paplitusi obelų gausaus išsišakojimo (proliferacijos) mikoplazma
|
Nepažeidžiant nuostatų, taikytinų III priedo A dalies 9 ir 18 punktuose, III priedo B dalies 1 punkte ir IV priedo A dalies I skirsnio 15 ir 17, 19.2 ir 22.1 punktuose išvardytiems augalams, oficialus patvirtinimas, kad:
a) augalai kilę iš teritorijų, kurios pripažintos neužkrėstomis obelų gausaus išsišakojimo mikoplazmos,
arba
b) aa) augalai, išskyrus išaugintus iš sėklų, yra:
turintys oficialiai išduotą sertifikatą, pagal sertifikavimo shemą, kuri reikalauja, kad jie būtų tiesiogiai išauginti iškultūros, kuri buvo auginama tinkamomis sąlygomis ir buvo oficialiai ištirta, naudojant atitinkamus indikatorius arba lygiaverčius metodus, bent obelų gausaus išsišakojimo (proliferacijos) mikoplazmos atžvilgiu ir neužkrėsta šiuo kenksmingu organizmu
arba
– tiesiogiai išauginti iš kultūros , kuri buvo auginama tinkamomis sąlygomis ir šešių paskutinių vegetacijos ciklų metu buvo bent kartą oficialiai ištirta, naudojant atitinkamus indikatorius arba lygiaverčius metodus, bent obelų gausaus išsišakojimo (proliferacijos) mikoplazmos atžvilgiu ir yra neužkrėsta tuo kenksmingu organizmu;
bb)obelų gausaus išsišakojimo (proliferacijos) mikoplazmos sukeltų ligų požymių ant augalų auginimo vietoje ar ant jautrių augalų artimiausioje aplinkoje per paskutiniuosius tris vegetacijos ciklus. nepastebėta
|
23.1. Šių rūšių Prunus L. augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas, kilę iš šalių, kuriose ribotai paplitęs slyvų raupligės virusas:
– Prunus amygdalus Batsch,Prunus armeniaca L.,
– Prunus blireiana Andre,
– Prunus brigantina Vill.,
– Prunus cerasifera Ehrh.,
– Prunus cistena Hansen,
– Prunus curdica Fenzl et Fritsch.,
– Prunus domestica ssp. domestica (L.),
– Prunus domestica ssp. insititia (L.) C.K. Schneid.,
– Prunus domestica ssp. italica (Borkh.) Hegi,
– Prunus glandulosa Thunb.,
– Prunus holosericea Batal,
– Prunus hortulana Bailey,
– Prunus japonica Thunb.,
– Prunus mandshurika (Maxim.) Koehne,
– Prunus maritima Marsh,
– Prunus mume Sieb. et Zucc.,
– Prunus nigra Ait.,
– Prunus persica (L.) Batsch,
– Prunus salicina L.,
– Prunus sibirica L.,
– Prunus simonii Carr.,
– Prunus spinosa L.,
– Prunus tomentosa Thunb.,
– Prunus triloba Lindl.,
– kitos slyvų raupligės virusui jautrios Prunus L. rūšys.
|
Nepažeidžiant nuostatų, taikytinų III priedo A dalies 9 ir 18 punktuose ir IV priedo A dalies I skirsnio 15 ir 19.2 punktuose išvardytiems augalams, oficialus patvirtinimas, kad:
a) augalai, išskyrus išaugintus iš sėklų, yra:
– turi oficialiai išduotą sertifikatą pagal sertifikavimo sistemą, kuri reikalauja, kad jie būtų tiesiogiai išauginti iš kultūros, kuri buvo auginama tinkamomis sąlygomis ir yra oficialiai ištirta bent slyvų raupligės viruso atžvilgiu, naudojant atitinkamus indikatorius arba lygiaverčius metodus, ir yra neužkrėsta šiuo kenksmingu organizmu.
arba
– tiesiogiai išauginti iš kultūros , kuri buvo auginama tinkamomis sąlygomis ir per tris paskutinius pilnus vegetacijos ciklus buvo bent kartą oficialiai ištirta bent slyvų raupligės viruso atžvilgiu, naudojant atitinkamus indikatorius arba taikant lygiaverčius metodus, ir yra neužkrėsta šiuo kenksmingu organizmu.
b) nepastebėta slyvų raupligės viruso sukeltų ligų požymių ant augalų auginimo vietoje ar ant jautrių augalų artimiausioje aplinkoje per paskutiniuosius tris vegetacijos ciklus.
c) auginimo vietoje augę augalai, ant kurių pastebėta kitų virusų arba į virusus panašių patogenų sukeltos ligos požymių, buvo išrauti.
|
23.2. Prunus L. augalai, skirti sodinti
a) kilę iš šalių, kuriose ant Prunus L. augalų aptinkami šiems augalams svarbūs kenksmingi organizmai
b) išskyrus sėklas, kilę kilę iš šalių, kuriose aptinkami šiems augalams svarbūs kenksmingi organizmai
c) išskyrus sėklas, kilę iš ne Europos šalių, kuriose ribotai paplitę šiems augalams svarbūs kenksmingi organizmai
Svarbūs kenksmingi organizmai yra tokie:
– a) punkte apibrėžtu atveju:
pomidorų žiediškosios dėmėtligės virusas– b) punkte nurodytu atveju:
–vyšnių lapų šiurkštumo virusas (Amerikos)
–persikų mozaikos virusas (Amerikos) –- persikų netikroji rikecija
–persikų skrotelių mikoplazma
–persikų geltos mikoplazma
–slyvų juostligės virusas (Amerikos)
–persikų X-ligos mikoplazma
– arba c) punkte apibrėžtu atveju:
–vyšnių susmulkėjimo patogenas
|
Nepažeidžiant nuostatų, taikytinų III priedo A dalies 9 ir 18 punktuose ir IV priedo A dalies I skirsnio 15, 19.2 ir 23.1 punktuose išvardytiems augalams, oficialus patvirtinimas, kad:
a) augalai yra:
– arba turi oficialiai išduotą sertifikatą pagal sertifikavimo sistemą, kuri reikalauja, kad jie būtų tiesiogiai kilę iš kultūros, kuri buvo auginama tinkamomis sąlygomis ir buvo oficialiai ištirta bent atitinkamų kenksmingų organizmų atžvilgiu, naudojant atitinkamus indikatorius arba taikant lygiaverčius metodus, ir neužkrėsta šiais kenksmingais organizmais,
–tiesiogiai kilę iš kultūros, kuri buvo auginama tinkamomis sąlygomis ir bent kartą per paskutinius tris vegetacijos ciklus buvo oficialiai ištirta bent atitinkamų kenksmingų organizmų atžvilgiu, naudojant atitinkamus indikatorius arba taikant lygiaverčius metodus, ir yra neužkrėsta šiais kenksmingais organizmais;
b) nepastebėta kenksmingų organizmų sukeltų ligų požymių ant augalų auginimo vietoje arba ant jautrių augalų artimiausioje aplinkoje paskutinius tris vegetacijos ciklus
|
|
|
|
|
24. Rubus L. augalai, skirti sodinti:
a) kilę iš šalių, kuriose ant Rubus L. aptinkami šiems augalams svarbūs kenksmingi organizmai
b) išskyrus sėklas, kilę iš šalyse, kuriose aptinkami šiems augalams svarbūs kenksmingi organizmai
Šiems augalams svarbūs kenksmingi organizmai yra tokie:
–a) punkte apibrėžtu atveju:
–pomidorų žiediškosios dėmėtligės virusas
–gervuogių latentinis virusas
–vyšnių lapų susisukimo virusas
–slyvų nekrotinės žiediškosios dėmėtligės virusas
–b) punkte apibrėžtu atveju:
–aviečių lapų garbanės virusas (amerikietiškas)
–vyšnių lapų šiurkštumo virusas (amerikinis )
|
Nepažeidžiant reikalavimų, taikytinų IV priedo A dalies I skirsnio 19.2 punkte išvardytiems augalams,
a) ant augalų neturi būti amarų, taip pat jų kiaušinėlių,
b) oficialus patvirtinimas, kad:
aa) augalai yra:
– arba turi oficialiai išduotą sertifikatą pagal sertifikavimo sistemą, kuri reikalauja, kad jie būtų tiesiogiai kilę iš kultūros, kuri buvo auginama tinkamomis sąlygomis ir buvo oficialiai ištirta bent atitinkamų kenksmingų organizmų atžvilgiu, naudojant atitinkamus indikatorius arba taikant lygiaverčius metodus, ir yra neužkrėsta šiais kenksmingais organizmais,
arba
– tiesiogiai kilę iš kultūros, kuri buvo auginama tinkamomis sąlygomis ir bent kartą per paskutinius tris vegetacijos ciklus buvo oficialiai ištirta bent atitinkamų kenksmingų organizmų atžvilgiu, naudojant atitinkamus indikatorius arba taikant lygiaverčius metodus, ir yra neužkrėsta šiais kenksmingais organizmais,
b) nepastebėta atitinkamų kenksmingų organizmų sukeltų ligų požymių ant augalų auginimo vietoje arba ant jautrių augalų artimiausioje aplinkoje per paskutinį vegetacijos ciklą
|
25.1. Solanum tuberosum L. stiebagumbiai, kilę iš šalių, kuriose ribotai paplitęs Synchytrium endobioticum (Schilbersky) Percival
|
Nepažeidžiant III priedo A dalies 10, 11 ir 12 punktuose išvardytiems stiebagumbiams taikytinų draudimų, oficialus patvirtinimas, kad:
a) stiebagumbiai kilę iš teritorijų, kurios pripažintos neužkrėstos Synchytrium endobioticum (Schilbersky) Percival (visų rasių, išskyrus 1—ąją, bendrąją europinę, rasę), ir Synchytrium endobioticum (Schilbersky) Percival požymių auginimo vietoje arba artimiausioje aplinkoje atitinkamą laiko tarpą nepastebėta;
arba
b) kilmės šalyje laikomasi nuostatų, kurios 18 straipsnyje nustatyta tvarka pripažintos lygiavertėmis Bendrijos nuostatoms dėl kovos su Synchytrium endobioticum (Schilbersky) Percival
|
25.2. Solanum tuberosum L. stiebagumbiai
|
Nepažeidžiant nuostatų, išvardytų III priedo A dalies 10, 11 ir 12 punktuose bei IV priedo A dalies I skirsnio 25.1 punkte, oficialuspatvirtinimas, kad:
a) stiebagumbiai kilę iš šalių, kuriose, kaip žinoma, Clavibacter michiganensis ssp. sepedonicus (Spieckermann et Kothoff) Davis et al. nepastebėta;
arba
b) kilmės šalyje laikomasi nuostatų, kurios 18 straipsnyje nustatyta tvarka pripažintos lygiavertėmis Bendrijos nuostatoms dėl kovos su Clavibacter michiganensis ssp. sepedonicus (Spieckermann et Kotthoff) Davis et al.
|
25.3. Solanum tuberosum L. stiebagumbiai, išskyrus ankstyvųjų bulvių stiebagumbius, kilusius iš šalių, kuriose ribotai paplitęs bulvių stiebagumbių verpstiškumo viroidas
|
Nepažeidžiant nuostatų, taikytinų III priedo A dalies 10, 11 ir 12 punktuose bei IV priedo A dalies I skirsnio 25.1 ir 25.2 punktuose išvardytiems stiebagumbiams, apdorojimas, stabdantis gebėjimą sudygti
|
25.4. Solanum tuberosum L. stiebagumbiai, skirti sodinti
|
Nepažeidžiant nuostatų, taikytinų III priedo A dalies 10, 11 ir 12 punktuose bei IV priedo A dalies I skirsnio 25.1, 25.2 ir 25.3 punktuose išvardytiems stiebagumbiams, oficialus patvirtinimas, kad stiebagumbiai kilę iš lauko, pripažinto neužkrėstu Globodera rostochiensis (Wollenweber) Behrens ir Globodera pallida (Stone) Behrens
ir
aa) arba stiebagumbai kilę iš teritorijų, kuriose Pseudomonas solanacearum (Smith) Smith neaptinkami,
arba
bb) teritorijose, kuriose Pseudomonas solanacearum (Smith) Smith ribotai paplitęs, stiebagumbiai kilę kilę išgamybos vietos, neužkrėstos Pseudomonas solanacearum (Smith) Smith arba tariama, kad neužkrėstos, po to, kai buvo atlikta atitinkama procedūra, nustatoma 18 straipsnyje nustatyta tvarka, kurios tikslas – išnaikinti Pseudomonas solanacearum (Smith) Smith ir kuri,
ir
cc) arba stiebagumbiai kilę iš teritorijų, kuriose Meloidogyne chitwoodi Golden et al. (visų populiacijų) ir Meloidogyne fallax Karssen, arba
dd) vietovėse, kur Meloidogyne chitwoodi Golden et al. (visų populiacijų) ir Meloidogyne fallax Karssen ribotai paplitę,
– stiebagumbiai kilę iš auginimo vietųs, kuriose Meloidogyne chitwoodi Golden et al. (visų populiacijų) ir Meloidogyne fallax Karssen neptikta, remiantis metinių tyrimų vykdomų atliekant augalų šeimininkų vizualinę apžiūrą atitinkamu laiku, taip pat atliekant tiek išorinę vizualinę apžiūrą, tiek po derliaus nuėmimo perpjaunant auginimo vietoje išaugintų bulvių stiebagumbius, arba
– nuėmus derlių, buvo paimti atsitiktiniai stiebagumbių ėminiai ir juos patikrinus, Meloidogyne chitwoodi Golden et al. (visų populacijų) ir Meloidogyne fallax Karssen požymių juose nenustatyta; tikrinama taikant atitinkamą požymius indukuojantį metodą arba laboratoriniu būdu, taip pat atitinkamu laiku ir visais atvejais, kai prieš realizavimą yra užsandarinamos pakuotės arba konteineriai, laikantis užsandarinimą reglamentuojančių 1996 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 66/403/EEB dėl prekybos sėklinėmis bulvėmis 1 nuostatų reikalavimų, vizualiai apžiūrint tiek išoriškai, tiek perpjaunant stiebagumbius tai daroma atitinkamu metu ir visada, kai prieš realizavimą yra uždaromos pakuotės arba dėžės,
|
25.5. Solanaceae augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas, kilusios kilę iš šalių, kuriose ribotai paplitusi bulvių stolburo mikoplazma
|
Nepažeidžiant nuostatų, taikytinų III priedo A dalies 10, 11, 12 ir 13 punktuose bei IV priedo A dalies I skirsnio 25.1, 25.2, 25.3 ir 25.4 punktuose išvardytiems stiebagumbiams, oficialus patvirtinimas, kad bulvių stolburo mikoplazmos požymių ant augalų auginimo vietoje per paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta
|
25.6. Solanaceae augalai, skirti sodinti, išskyrus Solanum tuberosum L. stiebagumbius ir Lycopersicon lycopersicum (L.) Karsten ex. Farw. sėklas, kilę kilę iššalių, kuriose ribotai paplitęs bulvių gumbų verpstiškumo viroidas
|
Nepažeidžiant nuostatų, taikytinų III priedo A dalies 11 ir 13 punktuose bei IV priedo A dalies I skirsnio 25.5 punkte išvardytiems augalams, jei reikia, oficialus patvirtinimas, kad bulvių gumbų verpstiškumo viroido požymių ant augalų auginimo vietoje per paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta
|
25.7. Capsicum annuum L., Lycopersicon lycopersicum (L.) Karsten ex Farw., Musa L., Nicotiana L. ir Solanum melongena L. augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas, kilę iššalių, kuriose Pseudomonas solanacearum (Smith) Smith aptinkamas
|
Nepažeidžiant nuostatų, taikytinų III priedo A dalies 11 ir 13 punktuose bei IV priedo A dalies I skirsnio 25.5 punkte išvardytiems augalams, jei reikia, oficialus patvirtinimas, kad:
a) augalai kilę iš teritorijų, pripažintų neužkrėstomis Pseudomonas solanacearum
arba
b) Pseudomonas solanacearum (Smith) Smith požymių ant augalų auginimo vietoje per paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta
|
25.8. Solanum tuberosum L. gumbai, išskyrus skirtus sodinti
|
Nepažeidžiant nuostatų, taikytinų III priedo A dalies 12 punkte bei IV priedo A dalies I skirsnio 25.1, 25.2 ir 25.3 punktuose išvardytiems gumbams, oficialus patvirtinimas, kad gumbai yra kilę iš tose vietovėse, kuriose nepasitaiko Pseudomonas solanacearum (Smith) Smith)
|
26. Humulus lupulus L. augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas
|
Oficialus patvirtinimas, kad Verticillium albo–atrum Reinke, Berthold ir Verticillium dahliae Klebahn požymių ant apynių auginimo vietoje per paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta
|
27.1. Dendranthema (DC.). Des Moul.. Dianthus L. ir Pelargonium L’Hérit. ex Ait. augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas
|
Oficialuspatvirtinimas, kad:
a) Heliothis armigera Hūbner arba Spodoptera littoralis (Boisd.) ženklų qauginimo vietoje per paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta,
arba
b) augalai buvo tinkamai apdoroti, siekiant juos apsaugoti nuo minėtų organizmų
|
27.2. Dendranthema (DC.). Des Moul. Dianthus L. ir Pelargonium L’Hérit. ex Ait. augalai, išskyrus sėklas
|
Nepažeidžiant nuostatų, taikytinų IV priedo A dalies I skirsnio 27.1 punkte išvardytiems augalams,
a) Spodoptera eridiana Cramer, Spodoptera frugiperda Smith arba Spodoptera litura (Fabricius) ženklų auginimo vietoje per paskutinį vegetacijos ciklą gamybos vietoje nepastebėta
arba
b) augalai buvo tinkamai apdoroti, siekiant juos apsaugoti nuo minėtų organizmų
|
28. Dendranthema (DC.). Des Moul. augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas
|
Nepažeidžiant reikalavimų, taikytinų IV priedo A dalies I skirsnio 27.1 ir 27.2 punktuose išvardytiems augalams, oficialus patvirtinimas, kad:
a) augalai yra ne vėlesnės kaip trečios kartos, išauginti iš kultūros, kurioje atlikus virologinius tyrimus chrizantemų žemaūgės viroido nerasta, arba yra tiesiogiai išauginti iš kultūros, kurios tipiniame ėminyje, sudarančiame mažiausiai 10 proc., žydėjimo metu atlikus oficialų tikrinimo metu chrizantemų žemaūgės viroido nerasta;
b) augalai ir gyvašakės:
– yra iš patalpų, kurios tris mėnesius bent kartą per mėnesį prieš išsiuntimą buvo oficialiai tikrinamos ir ant kurių tuo laikotarpiu Puccinia horiana Hennings požymių nepastebėta bei artimiausioje aplinkoje per tris mėnesius iki eksportavimo Puccinia horiana Hennings požymių neptikta ,
arba
– buvo atitinkamai apdoroti nuo Puccinia horiana Hennings;
c) neįsišaknijusių gyvašakių atveju – arba ant gyvašakių, arba ant augalų, iš kurių jos išaugintos, Didymella ligulicola (Baker, Dimock et Davis) v. Arx požymių nepastebėta, o įsišaknijusių gyvašakių atveju – Didymella ligulicola (Baker, Dimock et Davis) v. Arx požymių nei ant gyvašakių, nei lysvėje nepastebėta
|
29. Dianthus L. augalai, skirti sodinti, išskyrus sėklas
|
Nepažeidžiant IV priedo A dalies I skirsnio 27.1 ir 27.2 punktuose išvardytiems augalams taikytinų reikalavimų, oficialus patvirtinimas, kad:
– augalai tiesiogiai išauginti iš motininių augalų, ant kurių bent pastaruosius du metus atliekant oficialiai patvirtintus tyrimus, Erwinia chrysanthemi pv. dianthicola (Hellmers) Dickey, Pseudomonascaryophylli (Burkholder) Starr et Burkholder ir Phialophora cinerescens (Wollenw.) Van Beyma nerasta,
– aukščiau minėtų kenksmingų organizmų požymių ant augalų nepastebėta
|
30. Tulipa L. ir Narcissus L. svogūnai, išskyrus tuos, ant kurių pakuotės arba kitais būdais pateikta informacija įrodo, kad jie yra skirti parduoti galutiniam vartotojui, neužsiimančiam profesionaliu skintų gėlių auginimu
|
Oficialus patvirtinimas, kad Ditylenchus dipsaci (Kühn) Filipjev požymių ant augalų per paskutinį vegetacijos ciklą nepastebėta
| |
Yüklə 1.37 Mb.