Mikao Usui Chujiro Hayashi
|
|  Yüklə 255 Kb.
|
Indiškos Reiki mokyklos istorijaNorime supažindinti jus su Reiki Mokytojų linija, kuria nenutrūkstamai buvo perduodamas autentiškas Reiki mokymas:
Mikao Usui 
Reiki sistemos pradininkas yra daktaras Mikao Usui. Jis gimė 1865 metų rugpjūčio 15 dieną Gifu prefektūros Yamagata rajono Miyama-Tio kaime. Nuo 12 metų Mikao Usui rimtai praktikavo kovų menus ir 25 metų pasiekė didelių aukštumų šioje srityje. Jo žinios medicinos, psichologijos, religijotyros, pranašysčių „meno“ ir Rytų kovų menų srityse buvo gilios ir visaapimančios. Reiki sistema jungia daugumą Rytų medicinos principų ir tradicijų, penkių elementų teoriją, daosistų, budistų ir sintuistų praktikas. Visą savo gyvenimą Mikao Usui mokėsi ir daug keliavo. Prieš sukurdamas bei pagrįsdamas savo sistemą, išbandė save daugelyje žmogiškosios veiklos sričių. Bet atėjo laikas, kai sėkmė nusisuko nuo jo, sunkiai susirgo jo žmona, ir Mikao Usui išėjo ieškoti gyvenimo prasmės. Jį, kaip ir daugumą, kamavo klausimas: „Kaip Jėzus gydė žmones rankomis ir ar gali tai padaryti kiekvienas?“ Norėdamas atsakyti į šį ir kitus klausimus, Mikao Usui pradėjo studijuoti senovės rankraščius, kuriuose tikėjosi rasti atsakymus. Paieškos atvedė jį į Ameriką. Ten, Čikagos universitete, jis pradėjo studijuoti teologiją ir gavo teologijos daktaro laipsnį. Tačiau krikščionių Šventajame Rašte jis nerado to, ko ieškojo. Tada jis vėl grįžo į Rytus ir tęsė savo paieškas senuosiuose Kinijos, Indijos šventraščiuose. Jis net išmoko sanskritą, kad galėtų skaityti senovinių tekstų originalus. Tolesni ieškojimai atvedė jį į Tibetą, kur jis pagaliau rado atsakymus, bet tik į dalį savo klausimų. Seniausiuose rankraščių tekstuose minima, kad žmogus gali gydyti savo rankomis. Net aprašoma, kaip tai padaryti. Šiuose raštuose yra keletas formulių ir simbolių, kurie, galima manyti, ir buvo atsakymas į Mikao klausimus, bet ten nebuvo svarbiausio dalyko – kaip visu tuo naudotis. Grįžęs į Japoniją, Mikao Usui papasakojo apie savo atradimus Kioto vienuolyno, kur jis gyveno tuo metu, Vyriausiajam ir šis patarė jam atlikti piligriminę kelionę į šventvietes ir medituoti, kad Dievas padėtų rasti atsakymus į visus klausimus. Mikao Usui patraukė ant šventojo Kurijamos kalno, su savimi pasiėmęs tik vandens. Pasiekęs kalno viršūnę, jis išdėliojo prieš save 21 akmenuką ir pradėjo medituoti. Kiekvieną dieną jis išmesdavo po vieną akmenį. Išaušo ir 21-os dienos rytas, tačiau jokio praregėjimo ar nušvitimo taip ir neįvyko. Mikao Usui buvo besusitaikąs su mintimi, kad nebegaus atsakymo į klausimą, kaip Jėzus gydė, kai pamatė šviesos spindulį, skriejantį tiesiai į jį. Pirmomis sekundėmis Mikao Usui panoro išvengti susidūrimo su spinduliu, išsisukti, bet po akimirkos pagalvojo, kad gal jis būtent to ir laukė. Šviesos spindulys smogė tiesiai į trečiosios akies sritį ir Mikao prarado sąmonę. Prieš jo akis raibuliavo įvairiaspalviai ratilai ir auksu tviskantys simboliai, kuriuos jis matė senoviniuose rankraščiuose. Tai buvo Mikao Usui Reiki sistemos atgimimo pradžia. Kai Mikao Usui atsipeikėjo, saulė jau buvo aukštai danguje. Jis jautėsi kupinas energijos ir pradėjo leistis nuo kalno. Netyčia Usui susižeidė kojos pirštą, jis instinktyviai sugriebė jį rankomis ir skausmas nurimo, o kraujas nustojo tekėti. Tai buvo pirmasis jo gydymo stebuklas. Leisdamasis nuo kalno jis pasijuto labai alkanas po ilgų meditacijos dienų ir nusprendė užsukti į kalno papėdėje esantį viešbutį pavalgyti. Mikao Usui iš karto užsisakė vakarienę. Savininkas įspėjo jį, kad po tokio ilgo pasninkavimo labai pavojinga suvalgyti didelį kiekį maisto, bet Mikao tai nesustabdė, jis sočiai pavalgė ir nieko bloga su juo neįvyko. Tai buvo antrasis stebuklas. Savininko dukra, kuri patarnavo jam vakarienės metu, jau kelias dienas kentė baisų danties skausmą. Daktaras Usui uždėjo rankas ant jos patinusio skruosto ir netrukus skausmas bei patinimas praėjo. Tai buvo trečiasis stebuklas, įvykęs su Mikao Usui. Pagaliau po visų išbandymų gydytojas grįžo namo, kad galėtų susitvarkyti savo šeimos gyvenimą ir išbandyti naujos sistemos veiksmingumą. Įsitikinęs, kad naujasis metodas labai efektingas, Mikao Usui nusprendė Reiki Rioho padaryti prieinamą visiems žmonėms. Tačiau, kad būtų galima praktiškai taikyti šią sistemą, Mikao Usui reikėjo septynerių metų, įrodinėjant sistemos naudingumą, nekenksmingumą ir gyvybingumą, dirbant su sergančiais žmonėmis. Jis nusprendė keliauti į vargšų ir neturtingųjų miestą, esantį netoli nuo Kioto, gydyti žmones ir suteikti jiems galimybę gyventi geriau. Per septynerius metus buvo išgydyta daug sergančiųjų, bet kartą jis pamatė tuose lūšnynuose pažįstamus savo pacientų veidus. Kai jis paklausė, kodėl jie nepradėjo naujo gyvenimo, jie atsakė, kad dirbti yra per sunku, kad jiems daug paprasčiau ir lengviau yra prašyti išmaldos. Dr. Mikao Usui buvo labai nusivylęs ir sukrėstas. Jis suprato, kad pamiršo labai svarbų dalyką: išmokyti juos dėkingumo. Tai paskatino jį suformuluoti penkis Reiki principus. Po septynerių metų Mikao vyriausybei pateikė savo pastabas ir savo pacientų ligų istorijas. Gavęs palankų įvertinimą, Mikao Usui persikėlė į Tokiją ir 1922 metų balandžio mėnesį Aojamoje įsteigė savo pirmąją mokyklą. Netrukus čia buvo atidaryta ir pirmoji Reiki klinika. Po baisaus žemės drebėjimo 1923 metų rugsėjo 1 dieną, kai žuvo 150.000 žmonių, padarinių likvidavimo darbuose labai aktyviai dalyvavo daktaras Mikao Usui ir jo mokiniai. Jie, dirbdami ekstremaliomis sąlygomis, įrodė Reiki veiksmingumą, Usui ir jo sistemos populiarumas pradėjo žaibiškai augti. Nebuvo laiko ilsėtis, Mikao Usui nuolat buvo išvykose, visur žmonės laukė jo. Vienos iš tokių išvykų metu Mokytojo širdis neišlaikė ir, būdamas 62 metų amžiaus, 1926 metų kovo 9 dieną jis mirė. Mikao Usui buvo iškili asmenybė, jo įtaka buvo didžiulė tiek amžininkams, tiek ir nesuskaičiuojamai jo dvasinių palikuonių visoje planetoje galybei. Jo viso gyvenimo tikslas ir veikla tęsiami ir padeda žmonėms iki šiol. Chujiro HayashiVienu iš Mikao Usui mokinių buvo Chujiro Hayashi, karinio jūrų laivyno pareigūnas, kuris, būdamas 45 metų amžiaus, atsistatydino, tačiau vis dar buvo rezerve. Jis tapo Reiki Meistru ir atidarė savo Reiki kliniką Tokijuje. Hayashi iš daktaro Usui gavo aukščiausios pakopos Reiki žinias 1925 metais ir, būdamas 47 metų amžiaus, tapo jo pasekėju. 
Chujiro Hayashi per savo gyvenimą apmokė ir paruošė šešiolika Reiki Meistrų. Viena iš ryškiausių jo charakterio ypatybių buvo ta, kad jis buvo labai griežtas žmogus, tad dauguma jo mokinių negalėjo ištverti šio griežtumo. Jei gydymo seanso ar mokymų metu mokiniai pradėdavo kalbėti, jis tiesiog juos išvydavo. Hayashi klinika buvo labai populiari. Daug žmonių, patekusių į kliniką, pasveikdavo, atsikratydavo sveikatos problemų bei kančių. Klinikoje dirbo praktikuojančiųjų Reiki komanda. Vieną pacientą iki visiško pasveikimo stacionare gydė trijų-penkių gydančių žmonių grupė. Į Reiki kliniką Tokijuje galima buvo kreiptis ir dėl gydymo, ir dėl mokymosi. Pacientai gydymo metu klinikoje gyveno. O tuos pacientus, kurie negalėjo atvykti į kliniką, Reiki gydytojai lankė namuose. Chujiro Hayashi buvo gydytojas. Ir jis identifikavo ir išplėtojo būtent medicininį Reiki tradicijų aspektą. Būdamas gydytoju, jis formalizavo Reiki seansus, susistemino pozicijas, „pridėdamas Reiki sistemai logikos“. Tuo metu prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, ir Hayashi, karinio jūrų laivyno pareigūnas, privalėjo grįžti į armiją. Dėl savo dvasinių įsitikinimų jis negalėjo dalyvauti kariniuose veiksmuose, be to, numatė, kad šio karo padariniai bus labai sunkūs: Japonija gali būti sunaikinta, nebeliks nė vieno Reiki Meistro. Tad, norėdamas išsaugoti Reiki žinias, jis nusprendė jas perduoti į užsienį. Hayashi klinika per Antrąjį pasaulinį karą buvo sugriauta, tačiau kai kurie Chujiro Hayashi giminaičiai ir mokiniai išgyveno. Reiki sistema vystėsi toliau. Japonijoje atsirado nemažai Reiki mokyklų. Pagal senąsias tradicijas, net šiandien, įgyti Reiki žinių negali užsieniečiai ir Japonijos piliečiai, kurie gyvena užsienyje, tačiau visi gali būti gydomi. Hawayo Takata Hawayo Takata gimė 1900 metų gruodžio 24 dieną, ananasų pjaustytojų šeimoje Havajuose, Honolulu, Kauai saloje. Būdama smulkaus sudėjimo ir nedidelio ūgio, ji negalėjo dirbti plantacijose. Tad dar mokykloje ji pradėjo dirbti gazuoto vandens pardavėja ir padėjo mokyti vaikus. Baigusi mokyklą ji dirbo stambaus ir turtingo plantatoriaus namų tarnaite, vėliau net 24 metus buvo namų ekonomė ir buhalterė, tai tuo metu buvo laikoma gana prestižišku darbu. 
Ji buvo ištekėjusi už plantacijų buhalterio Saičev Takatos. Jie turėjo du vaikus, o jų santuoka buvo laikoma laiminga. Tačiau po širdies priepuolio Saičev Takata, būdamas 32 metų amžiaus, mirė. Tapusi našle ir likusi su dviem mažametėmis dukromis, Hawayo Takata išgyveno didžiulį nervinį stresą, atsirado rimtų fizinių problemų. Išsivystė tulžies pūslės liga, dėl kurios buvo būtina atlikti operaciją, o kvėpavimo problemos neleido naudoti anestezijos. Jos sveikata toliau blogėjo ir operacijos nebegalima buvo atidėlioti, tačiau ji taip pat galėjo baigtis ir mirtimi. Po sesers mirties 1935 m. Hawayo išvyko asmeniškai pranešti apie tai savo tėvams, kurie buvo persikėlę gyventi į Tokiją. Atvykusi į Japoniją, ji atsigulė į Maedo ligoninę Akasakoje. Po kelių savaičių, praleistų ligoninėje, jai buvo paskirta operacija. Diagnozė: apendicitas, vėžys ir tulžies akmenys. Naktį prieš operaciją vidinis balsas jai tarė: „Operacija nėra būtina“. Kitą rytą ji vėl išgirdo balsą, gulėdama ant operacinio stalo, kai buvo ruošiama anestezijai, ir ji paklausė chirurgo, ar yra kitas būdas susigrąžinti sveikatą. Chirurgas jai sakė: „Taip, jei galite likti ilgesniam laikui Japonijoje...“, ir papasakojo apie Reiki gydymą, kuris praktikuojamas Chujiro Hayashi klinikoje. Hawayo nusprendė išbandyti Reiki. Chirurgo sesuo, kuri buvo išgydyta šiuo metodu ir kuri mokėsi pas Hayashi, nugabeno Hawayo į daktaro Hayashi kliniką. 1935 metais Hawayo Takata atvyko į Chujiro Hayashi kliniką „Shina No Machi” gydytis. Keturis mėnesius Hawayo praleido klinikoje kaip pacientė. Jos kūnas, siela ir protas buvo visiškai išgydyti. Ji paprašė, kad būtų mokoma Reiki, bet iš pradžių jai buvo atsakyta, ir ne dėl to, kad ji buvo moteris, bet dėl to, kad ji buvo užsienietė. Tuo metu Hayashi dar nebuvo pasiruošęs pasidalinti Reiki žiniomis su išoriniu pasauliu. Tačiau Maedo ligoninės chirurgas įkalbėjo Hayashi pakeisti savo nuomonę. 1936-ųjų pavasarį Hawayo buvo inicijuota pirmajai Reiki pakopai. Ji dirbo klinikoje kartu su gydytojų grupe. 1937 metais ji pasiekė antrąją Reiki pakopą, o tada grįžo į Havajus. Japonijoje ji praleido dvejus metus. Kapaa, Havajuose, Takata įkūrė savo Reiki kliniką, kuri tapo labai populiari. Kad apsigintų nuo valdžios institucijų, ji įsigijo gydomojo masažo licenciją. 1938 metų žiemą Takatą Havajuose aplankė Chujiro Hayashi. Jis paruošė Takatą Reiki Meistro pakopai, o 1938 metų vasario 22 dieną Chujiro Hayashi paskelbė Hawayo Takatą Reiki Meistru-Mokytoju. Hayashi pareikalavo sumokėti, ir primygtinai patarė Takatai nesidalinti Reiki pagrindais ir žiniomis be atlygio už mokslą. 1939 metais Takata įsteigė antrąjį Reiki gydymo centrą ir tęsė gydymo veiklą, padėdama žmonėms, kuriems jos pagalbos reikėjo. Savo užrašuose Takata labai įdomiai pasakoja apie savo pirmąją pažintį su Reiki. Ji prisimena, kad, kai ją gydė penkių žmonių grupė, jie visi vilkėjo baltus chalatus su ilgomis rankovėmis ir didelėmis kišenėmis. Ji nuolat galvojo, kad jų rankose yra kažkokie elektriniai prietaisai, o kišenėse paslėpti akumuliatoriai ar baterijos. Vieną dieną ji nusprendė patikrinti savo įtarimus, palietė chalatus ir paklausė: „Kur Jūs slepiate tuos prietaisus, kuriais mane šildote?“ Ji nustebo, kai jai parodė tuščias rankas ir tuščias kišenės. Nuo tos dienos Hawayo Takatą apėmė gili pagarba ir pasitikėjimas Reiki sistema. 1941 metais, atsibudusi ryte, Takata pamatė Hayashi fantomą, stovintį jos lovos kojūgalyje, ir suprato, kad mokytojas kviečiasi ją, tad sėdo į pirmąjį laivą ir išvyko į Tokiją. Chujiro jai papasakojo apie savo baimes dėl jo dalyvavimo kare ir paskyrė ją savo įpėdine. Keletą dienų jis perdavinėjo visas savo žinias Takatai. Po mokymo, 1941 metų gegužės 10 dieną, Hayashi sukvietė visus savo mokinius ir artimuosius, atsisveikino su jais, o tada nuėjo į savo kambarį, atsisėdo meditacijos pozoje ir savo noru paliko kūną. Hawayo Takata grįžo į Havajus ir tapo praktikuojančiu Reiki Meistru. Savo Reiki klinikose, susidūrusi su sunkiai sergančiais pacientais, kuriems reikia ilgalaikio gydymo, ji mokė pacientų giminaičius Reiki pagrindų, kad šie galėtų tęsti gydymą. Jei pacientas būdavo pakankamai stiprus, jis pats būdavo apmokomas, praeidavo parengimo kursą. Takata mokė Reiki, remdamasi istorija ir konkrečiais pavyzdžiais. Užsiėmimų metu buvo draudžiama užsirašinėti, o kiekviena pamoka skyrėsi nuo ankstesnės. Net gydymo pozicijos kiekvieną kartą skyrėsi. Kartais ji pradėdavo nuo galvos, kartais nuo kūno vidurio ar kojų. Jos mokymai skyrėsi, priklausomai nuo Reiki žinių lygio. Ir visi meistrai, kuriuos ji mokė, buvo mokomi skirtingai. Nebuvo jokių panašumų ar vienodų metodų. Takata ėmė užmokestį už mokymą ir iš mokinių, ir net iš šeimos narių. Ji buvo įsitikinusi, kad tai žmonėms tiesiog būtina, kad tai buvo teisingi mainai: tie, kas nemoka už žinias ir mokymą, negali teisingai įvertinti gautų dalykų ir negali teisingai naudoti Reiki. Ji buvo daugiau nei įsitikinusi, kad tie, kurie nemoka už mokslą, negali pasiekti gyvenime ar versle sėkmės, juo labiau – gydydami kitus. Hawayo Takata tapo vakarietiškos Reiki atšakos pradininke. Su tyra ir atvira širdimi ji padovanojo žmonijai tradiciją, kurios galia ir paprastumas padarė ją viena iš labiausiai paplitusių gydymo praktikų pasaulyje. Takata keliavo po šalis, inicijavo 22 Meistrus, o prieš mirtį savo įpėdine paskyrė anūkę – Filis Lej Furumoto, vis dar aktyviai besidarbuojančią šios tradicijos Didmeistrę. 1980 metais, netrukus po to, kai Filis tapo Reiki Meistre, ponia Takata paliko šį pasaulį. Dorothy Baba Tarp 22 Meistrų, kuriuos inicijavo ponia Hawayo Takata, buvo moteris Dorothy Baba. Ji buvo daugelio visuomeninių organizacijų narė, labai nesavanaudiška ir nuoširdžiai padedanti žmonėms. Dorothy giminės šaknys buvo rytietiškos. Ji puikiai valdė jogą ir kitas dvasines praktikas, keletą metų dirbo su Takata. Dorothy Baba gyveno Amerikoje, Stoktaune. Ji gavo savo Reiki Meistro laipsnį 1969 metais. Pagal turimus duomenis Dorothy buvo socialinė darbuotoja – padėjo nepasiturintiems, benamiams, našlaičiams. Rūpinosi savo miesto gerbūviu. Gavusi Meistro laipsnį, ji toliau praktikavo ir propagavo Reiki sistemą Šiaurės Amerikoje. Dorothy Baba niekada nesiafišavo, gyveno labai kukliai, lankė skurdžiausius rajonus ir užsiėmė šviečiamąja veikla, padėjo žmonėms naudodama Reiki sistemą. Pinigus, kuriuos ji gaudavo iš žmonių, kuriuos apmokydavo ir supažindindavo su Reiki paslaptimis, ji skyrė labdarai.Shamil MukargeeKanadoje Dorothy susipažino su žmogumi iš Indijos, kuris buvo sukaupęs nemažai indiškosios dvasinės filosofijos ir jogos žinių Jie abu dalijosi savo patirtimi, ir galiausiai vyras, kurio vardas buvo Shamil Mukargee, tapo Dorothy Babos mokiniu. 1995 metais jis gavo aukščiausios Meistro pakopos iniciaciją ir pradėjo propaguoti Reiki tarp indiškųjų Toronto ir Vankuverio (Kanadoje) rajonų gyventojų. Grįžęs į gimtąją Indiją, į Kalkutos miestą, Shamil Reiki žinias perdavė daugeliui žmonių. Per keletą metų, kuriuos praleido šiame mieste, jis supažindino su Reiki labai daug pasekėjų. Kadangi Shamil Mukargee gyveno šalia karinio dalinio, pirmaisiais jo mokiniais buvo kariškiai. Gavę vertingas žinias apie natūralaus gydymosi Reiki sistemą, kariškiai jas išplatino visoje Indijoje, kadangi karinė tarnyba buvo neatsiejama nuo nuolatinės migracijos po visą šalį. Ravi Obraey Pas Shamil Mukargee atsirado labai gabus mokinys Ravi Obraey. Jis praktikavo Ošo meditacijas, penkerius metus gyveno ašrame. Pasiekęs antrąją Reiki pakopą, Ravi Naujajame Delyje organizavo seminarus ir paskaitas apie Reiki savo mokiniams, kuriuos mokė Ošo meditacijos subtilybių. Ravi savo studentams pakvietė ir Shamil Mukargee. Ravi Obraey įkūrė Reiki mokyklą Delio mieste, o vėliau tapo praktikuojančiu Reiki Meistru. Gavus Meistro laipsnį, Ravi dvasinis Mokytojas – Ošo – dar kartą palaimino jį ir suteikė papildomų gilių dvasinių žinių bei supratimą apie Reiki sistemą, pašalindamas trūkumus, atsiradusius perduodant Reiki žinias iš žmogaus žmogui bei užpildydamas kai kurias žinių spragas. Tripat Singh Ošo ašrame tūkstančiai žmonių buvo supažindinti su Reiki sistema. Čia Reiki žinias gavo ir Tripat Singh. Tripat Singh buvo didžiausios bibliotekos Indijoje, Delyje, direktoriumi. Nuo vaikystės jis domėjosi joga ir siekė dvasinio tobulėjimo. Savo pirmąjį dvasinį patyrimą jis gavo iš savo dvasinio mentoriaus sikhų religinėje bendruomenėje. Šis mokė jį gerumo, tolerancijos ir dvasingumo dalykų. Tripat Singh iki šiol yra gyvenimu besidžiaugiantis, laimingas žmogus, dalijantis aplinkiniams žvalumo ir optimizmo užtaisą. Jo gyvenime viskas buvo nuostabu, liūdino tik žmonos sveikatos problemos. Jo žmonai buvo atliktos dvi širdies operacijos, tačiau laukto teigiamo rezultato vis nebuvo. Net bibliotekos lankytojai pastebėjo, kad Tripat slegia kažkokios bėdos, jie ėmė teirautis, kas vyksta. Vienas iš lankytojų buvo Ravi Obraey, kuris tuo metu jau buvo pasiekęs antrąją Reiki pakopą. Tripat Singh papasakojo apie savo baimę prarasti žmoną. Tada Ravi Obraey supažindino Singh ir jo žmoną su savo Reiki Mokytoju. Vyras ir žmona buvo inicijuoti pirmojoje Reiki pakopoje. Tripat Singh gydė save ir žmoną, ieškodamas naujų būdų, kaip atsikratyti ligų. Jo žmonos būklė žymiai pagerėjo. Jo pastangų ir uolumo dėka buvo atrasti nauji veiksmingi metodai, kurie yra panašūs į Filipinų hilerių darbą, su jais supažindinama mūsų Reiki mokykloje įsisavinant 3–A pakopos žinias. Tuo metu Ravi Obraey gavo Gydančiojo Meistro laipsnį ir tapo žinomu Reiki meistru mūsų mokyklos Mokytojų grandinėje. Tripat Singh gavo Meistro laipsnį iš Ravi Obraey, persikėlė į Angliją ir užsiregistravo Britanijos Reiki meistrų asociacijoje. Jis kaupė patirtį ir žinias, padėdamas žmonėms, ieškantiems pagalbos. Tripat Singh turi Meistro laipsnius ir kitose Reiki atšakose – Karūna Reiki, Tera Mai Reiki. Jis inicijavo tūkstančius žmonių šioje srityje. Dabar didžiąją savo laiko dalį jis skiria meditacijai. Jo mokiniai ir kiti Reiki meistrai žvelgia į jį su didele pagarba ir laiko jį nušvitusiuoju. Tripat Singh aktyviai propagavo Reiki sistemą Indijos Pandžabo valstijoje. Tai jau nūdienos istorija. Shanty Prakash
Pandžabo valstijoje Tripat Singh susitiko su bendraklasiu Shanty Prakash. Shanty Prakash gyvenimas nė kiek nesiskyrė nuo daugelio paprastų žmonių gyvenimų. Jis turėjo nedidelį verslą – mažą bakalėjos parduotuvę. Shanty Prakash bendraklasis išvyko į Angliją, o vėliau, po 20 metų, kai Tripat Singh grįžo į Indiją, jie vėl susitiko. Iki tol jie kiekvienas gyveno savo gyvenimą. Per ilgą laiką Shanty Prakash išsivystė cukrinis diabetas ir bronchinė astma, dažnos ligos Indijoje. Buvo net akimirkų, kai jis negalėjo apsieiti be vaistų ir injekcijų, tačiau niekada neprarado savo tikėjimo į Dievą. Jis bandė rasti išeitį iš sunkios padėties ir nusprendė vykti pas Nušvitusįjį Mokytoją Sai Babą. Tačiau šiai kelionei trūko laiko ir pinigų, tad Shanty Prakash nusprendė atidėti kelionę. Jis nuolat galvojo apie Sai Babą ir troško su juo susitikti. Kartą Shanty Prakash gavo laišką iš Sai Babos. Laiškas buvo su Sai Babos nuotrauka, keli paauksuoti lapai su hieroglifais, mantra sanskrito rašmenimis, o paskutiniame lape buvo kalbama apie Kelią, kuriuo turėtų eiti Shanty Prakash. Vėliau, kaip pasakojo Shanty, perskaičius pranešimą, jam pasidarė liūdna ir baisu, jį apėmė prieštaringi jausmai. Kamavo rimti klausimai apie tai, kaip gyventi toliau ir kaip mesti verslą, kas nutiks su šeima, kaip pradėti naują kelią. Didžiausias rebusas buvo simboliai, hieroglifai. Shanty Prakash instinktyviai pridėjo lapus su hieroglifais prie skaudančių vietų ir netrukus pajuto palengvėjimą. Vis tebesvarstydamas, kaip čia toliau elgtis, jis vis dar tęsė savo smulkųjį verslą. Kartą, vieno stipraus bronchinės astmos priepuolio metu jo paties parduotuvėje, Shanty Prakash gyvybę išgelbėjo senas draugas, bendraklasis, tiesiog pridėjęs rankas. Priepuolis buvo nedelsiant sustabdytas. Taip Shanty Prakash pirmą kartą pajuto ir sužinojo, kas tai yra Reiki. Reiki seanso metu jam prieš akis iškilo Sai Babos paveikslas ir auksiniai hieroglifai. Vėliau, Tripat Singh pakvietė draugą pasisvečiuoti pas jį, kad galėtų išsamiau papasakoti jam apie nuostabią Reiki energijos gydomąją galią. Tai buvo sekmadienio popietė. Net nesulaukęs sekmadienio, Shanty Prakash nuėjo pas draugą ir pats paprašė papasakoti apie Reiki. Vakare Shanty Prakash gavo savo pirmąją Reiki pakopą. Intensyviai užsiimdamas Reiki praktikomis jis pasijuto visiškai sveikas, jo ligos pasitraukė. Gilindamasis į Reiki, Shanty Prakash pasiekė antrąją pakopą ir jau galėjo padėti kitiems, tiek nuotoliniu būdu, tiek ir tiesioginio kontakto metu. Shanty Prakash susidomėjimas Reiki vis augo, ir kuo mažiau jis pažeidinėjo penkis Reiki principus, tuo efektyvesnė buvo jo gydomoji praktika. Gydydamas jis pasiekė puikių rezultatų, o žmonės, prašantys pagalbos, dažnai ateidavo pas jį tiesiai į darbą. 1992 metais Shanty Prakash pasiekė aukščiausią Reiki Meistro pakopą, 1996 metais uždarė savo verslą ir visiškai atsidavė kitų žmonių gydymui. Jis pasišventė Reiki. Šiandien Shanty Prakash yra vienas iš labiausiai žinomų meistrų Indijoje, o jo mokiniai pasklidę po įvairiausius pasaulio kampelius. 1997 metais Shanty Prakash įsteigė Indijos Reiki mokyklą, pavadintą „Advance Natural Healing Centre”. 2003 metais mokykla buvo pervadinta ir tapo žinoma kaip „Jai Sai Nath Reiki Teaching and Healing Centre”. Šiuo metu mokykla turi savo atstovybes Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje, Italijoje ir Ukrainoje. Shanty Prakash yra Harprit Singh Hira betarpiškas Reiki Mokytojas ir globėjas. Šiuo metu jam yra 68 metai. Jis yra Indiškos Reiki mokyklos įkūrėjas. |