Ana səhifə

Komunikavimo kompetencijos ugdymo pavyzdžiai


Yüklə 123.93 Kb.
tarix27.06.2016
ölçüsü123.93 Kb.
Komunikavimo kompetencijos UGDYMO

PAVYZDŽIAI

(Medžiagą parengė Š. Gerulaitis)
Komunikavimo kompetencija suprantama kaip kalbinių, bendravimo, socialinių, technologinių gebėjimų visuma. Komunikavimo kompetencija ugdoma ne tik per kalbų (gimtųjų ir užsienio), bet ir visų kitų dalykų pamokas.

Ugdydamasis šią kompetenciją, mokinys „siekia konstruktyvaus dialogo, atsakingai vartoja kalbą. Supranta ir perduoda įvairaus pobūdžio žodinius ir nežodinius pranešimus, bendrauja atsižvelgdamas į tikslą, adresatą, situaciją. Randa, kritiškai vertina, apibendrina informaciją ir tinkamai ją pateikia kitiems“ (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, 2008, p. 8).

Komunikavimo kompetencija – klausytis, kalbėti, bandyti skaityti, rašyti, išreiškiant save ir bendraujant su kitais. Ši kompetencija – tai pirmiausia gebėjimas suvokti kalbos prasmes ir ją vartoti. Ji reiškiasi visose mokinio gyvenimo srityse: atrandant ir pažįstant save ir pasaulį, bendraujant ir būnant su kitais, išreiškiant save ir kuriant, suvokiant žmogaus ir gamtos kurinius, perimant bendrąsias žmogiškas vertybes ir pačiam jas kuriant.

Pateikiame galimą geografijos pamokose ugdomos komutavimo kompetencijos struktūrą (1 pav.)


1 pav. Komunikavimo kompetencijos elementai
Komunikacijos proceso metu tekstas suprantamas kaip žodinis, ir kaip nežodinis. Komunikaciją lemia ir kontekstas, ir informacijos pobūdis, ir dalyvių elgesys, ir informacijos perdavimas bei atsakas į ją. Todėl geografijos pamokose turėtų būti užduočių, susijusių su idėjų formulavimu, idėjų perdavimu bendradarbiaujant ir idėjų supratimu.

Ugdymosi proceso metu reikia mokyti rinkti ir skelbti informaciją korektiškai ir tiksliai. Mokiniai turėtų būti mokomi interpretuoti surinktą medžiagą ir kritiškai ją vertinti, remdamiesi faktais, įvairiais šaltiniais ir savo patirtimi. Todėl geografijos pamokose turėtų būti numatyta veiklų ir užduočių, susijusių su mokymusi:



  • tikslingai ieškoti ir rasti reikiamą informaciją;

  • analizuoti įvairius šaltinius (spausdintus, vaizdo, garso, elektroninius);

  • naudotis virtualiomis mokymosi aplinkomis, grafinėmis programomis;

  • kritiškai vertinti turimą informaciją;

  • atsirinkti tiek informacijos, kiek jos reikia.

Komunikavimo kompetencija turėtų būti kryptingai ugdoma (2–4 pav.), padedant mokiniui suvokti komunikavimo svarbą.
2 pav. Ištrauka iš 6 klasės ilgalaikio plano

Tema / problema

Pamokų sk. (min.–maks.)

Mokinių pasiekimai

Ugdymo(-si) metodai

Integracija, vertinimo metodai

Iš kur atsiranda vanduo Žemėje?

Žemės vandenys.


Komunikavimo kompetencijos elemento ugdymas: žodinio ir nežodinio pranešimo perdavimas.



6–7


Skirti žemėlapiuose Pasaulio vandenyno vandenis nuo sausumos vandenų. Paveiksluose ir schemose nagrinėti vandens apytakos ratą, nurodyti jį veikiančius veiksnius.


Analizė.

Pokalbiai.

Diskusijos.


Kontrolinis darbas.


http://www.upc.smm.lt/ugdymas/pagrindinis/planai/ (žiūrėta 2013-03-10, lietuvių kalba).
3 pav. Ištrauka iš 7–8 klasės ilgalaikio plano

Pamokų skaičius (min.maks.)

Ugdymo turinys

Pastabos

Tematika /

problematika

Gebėjimai, žinios

ir supratimas

Rekomenduojami metodai, vertinimas, integracija

3
Komentaras. Komunikavimo kompetencijos elemento ugdymas: sakytinio ir rašytinio teksto planavimas ir

modeliavimas


0–31

Svarbiausi pasaulio regionai: Afrika (Šiaurės Afrika ir Sahelio šalys).

Geba paaiškinti regionų išskyrimo kriterijus, nusakyti didžiausius pasaulio regionus

Geba apibūdinti regionų geografinę padėtį, pažinimo ir tyrimų raidą, būdingiausius gamtos bruožus, gamtos išteklius. Nurodo atskirų regionų gyventojų ir ūkio ypatumus. Geba apibūdinti esmines regionų problemas.




Geografinės literatūros analizė, žemėlapių nagrinėjimas, įvairių geografinės informacijos šaltinių panaudojimas. Galimi projektai, kūrybiniai darbai.

Integracija su užsienio kalbomis – literatūros

užsienio kalba paieška ir panaudojimas projektuose.

Kontrolinis darbas.






http://www.upc.smm.lt/ugdymas/pagrindinis/planai/ (žiūrėta 2013-03-10, lietuvių kalba).
4 pav. Ištrauka iš 9–10 klasės ilgalaikio plano

Valandų skaičius

Pasiekimas

Tematika

(Orientacinė)



Integraciniai ryšiai

Galima veikla

Pastabos

3
Komentaras. Komunikavimo kompetencijos elemento ugdymas: sakytinio ir rašytinio teksto planavimas ir

modeliavimas

–4

Analizuojant statistinius duomenis lyginti ir kritiškai vertinti valstybes ekonominiu ir socialiniu požiūriu, mokyti daryti apibendrinimus ir išvadas.

Valstybių ekonominės galios.




Duomenų analizė.




http://www.upc.smm.lt/ugdymas/pagrindinis/planai/ (žiūrėta 2013-03-10, lietuvių kalba).
Komunikavimo kompetencijai ugdyti siūlomi metodai: pokalbis, minčių žemėlapio kūrimas, teksto analizė, diskusija, virtuali diskusija ir kt. Toliau pateikiami rekomenduojamų šiai kompetencijai ugdyti metodų aprašymai.
Teksto gidas

Pagal: Daug Buehl, Interaktyviojo mokymosi strategija
Pagalvokite, kaip lydimi gido lankėtės muziejuje, nacionaliniame parke ar istorinėje vietoje. Gidas supažindina su tuo, ką pamatysite, parodo, kas verta dėmesio arba svarbu, paaiškina tai, kas padeda geriau įvertinti ir suprasti eksponatus. Lankytojus galima sugretinti su mokiniais, kurie stengiasi suprasti, kas rašoma vadovėlyje. Teksto gidas – tai strategija, nurodanti kryptį ir sudaranti prielaidas sėkmingai išmokti tai, kas svarbu.

Strategijos taikymas

Teksto gidas – tai turimų žinių aktualizavimo būdas, vedžiojantis skaitytoją po tekstą ir nurodantis tas jo ypatybes, į kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį. Šios strategijos taikymo pakopos:

1. Norėdami pabrėžti turimų žinių aktualizavimo prieš skaitant svarbą, duokite mokiniams ištrauką, kuri būtų sunkiai suprantama, jeigu nepasakyta, apie ką apskritai kalbama. Pavyzdžiui, parodykite 7–8 klasės mokiniams tokią ištrauką ir duokite laiko, kad ją perskaitytų:

Sausumos dalys, apie kurias vyko žemyno formavimasis, buvo didelės platformos. Platformos pagrindą sudaro labai senos kristalinės kalnų uolienos, padengtos daugelyje vietų nuosėdiniu uolienų sluoksniu. Tarp šių kietų platformų buvo ne tokie kieti ir gana nepatvarus Žemes plutos plotai. Juose atsirado gilių įlinkių, kuriuos vėliau užliejo jūros, ir čia pamažu telkėsi nuosėdinės uolienos.

2. Pakvieskite savanorį(ius), kad išsakytų savo spėjimus. Tegul mokiniai, siūlydami idėjas, prisimena, kokios teksto užuominos paskatino juos vienaip ar kitaip manyti. Gali būti pateikta daugybė įvairiausių teksto aiškinimų ir jų pagrindimų.

3. Pasikalbėkite su mokiniais, kas juos trikdė skaitant ir stengiantis suprasti tekstą, kol jų turimos žinios nebuvo suaktyvintos. Jie negalėjo suprasti, apie ką tekstas, nes kol negavo užuominos nežinojo, kurią savo atminties dalį pasitelkti. Skaitykite panašias ištraukas, kaskart ragindami mokinius ieškoti atmintyje tam tekstui tinkamų sąsajų.

4. Peržvelkite tipišką vadovėlio skyrių ir išskirkite svarbiausias ypatybes, į kurias mokiniai skaitydami gali neatkreipti dėmesio. Daugelyje vadovėlių pateikiama ne tik spausdintinė, bet ir įvairi vaizdinė informacija, be to, duodama ne viena pagalbinė mokomoji priemonė, padedanti išryškinti svarbius temos ar skyriaus dalykus. Tačiau jeigu į šias teksto ypatybes neatkreipiama ypatingo dėmesio, mokiniai dažnai jų nepamato, nes skaito tam, kad atliktų užduotį ar atsakytų į mokytojo klausimus. Iš anksto peržvelgdami tekstą, ypatingą dėmesį skirkite prognozuojamai teksto struktūrai – pavyzdžiui, priežasties ir padarinio – ir tam, kaip ją pasitelkus parodyti pagrindines sąvokas ir idėjas.

5. Tegul mokiniai prieš pradėdami skaityti vadovėlį susipažįsta su teksto gidu. Veiksmingiausia, kai dirbama su partneriais, nes tada mokiniai gali vienas kitam išsakyti, kaip suprato konkretų vadovėlio tekstą. Parenkite tolesnių skyrių teksto gido variantus, kad primintumėte mokiniams svarbiausius elementus ir įtrauktumėte papildomus aspektus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.

6. Paprašykite, kad mokiniai patys parengtų teksto gidą, rodantį, kaip jie supranta pagrindines mintis. Be to, dar kartą patvirtinkite, kad prieš atliekant skaitymo užduotis būtina tekstą kartą perskaityti.

Pateikiame keletą patarimų, kaip skaityti tekstą. Dėmesį reikia atkreipti į šiuos dalykus:


  1. Temą. Apie ką šis tekstas? Ką apie tai jau žinau? Ką, mano manymu, turėčiau perskaitęs šį tekstą sužinoti?

  2. Pagrindinę mintį. Kokia šio teksto esmė? Kodėl autorius apie tai rašo? Kuo šis tekstas gali būti man naudingas? Į ką turėčiau sutelkti dėmesį? Kokie pagrindiniai argumentai arba išvados? Jeigu medžiaga apibendrinta, kokios mintys yra svarbiausios ir susieja daugelį detalių?

  3. Struktūrą. Kaip šis tekstas sudalytas? Kaip jis suskirstytas arba suskaidytas? Kam skiriama daugiausia dėmesio?

  4. Pagrindines detales. Ar yra faktų, į kuriuos tikrai būtina atkreipti dėmesį? Kas labiausiai išryškėja? Ar esama kitu šriftu arba didžiosiomis raidėmis išskirto teksto, citatų? Ar yra frazių, kurios atrodo svarbios? Ar šis tekstas bent kiek pažįstamas? Kokios smulkmenos jau žinomos?

  5. Stilių. Kokios stiliaus ypatybės krito į akis? Ar sakiniai sudėtingi? Ar daug žodžių? Ar sklandžiai dėstomos mintys? Ar lengva skaityti ir suprasti?

  6. Toną, požiūrį ir nuotaiką. Ar autorius išreiškia savo požiūrį į tekstą? Ar galima justi kokias nors emocijas? Koks teksto emocinis tonas? Pyktis? Humoras? Entuziazmas? Kritiškumas? Sarkazmas? Ironija? Argumentavimas? Įtikinėjimas? Įkvėpimas? Aiškinimas? Jeigu autorius išdėstytų šią medžiagą tiesiogiai, kaip tai atrodytų?


Išankstiniai įspūdžiai

Pagal: Daug Buehl, Interaktyviojo mokymosi strategija.


Molingose dykumose (...) ir akmeningose dykumose, (...) auga (...). Įvairesnė augalija (...) dykumose. Lakieji smėlynai ir barchanai, (...). Tačiau smėlis lengvai (...). Todėl smėlynuose nedideliame gylyje susitelkia (...) vanduo. Lakieji smėlynai (...), kuriuose auga (...). Tačiau jei pernelyg ilgai čia ganomi gyvuliai (...).
Ar iš šio teksto, paimto iš spaudos, sekos mokiniai gali suprasti, apie ką kalbama? Tikriausiai šiuos žodžius susiejus arba prisiminus, kas apie juos jau žinoma, ir pavyks apibūdinti dykumos, kaip geografinės zonos, esmę. Matydami tokia tvarka surašytus prasminius sakinius, mokiniai turi prisiminti, ką žino apie dykumas, jų įvairovę, ir galbūt jiems pasidarys smalsu, kas rašoma straipsnyje apie dykumas, lakųjį smėlį ar apie dykumų augalijos prisitaikymą išgyventi sudėtingomis sąlygomis. Tokiu būdu įspūdį apie tekstą jie susidaro dar prieš jį perskaitydami.

Strategijos taikymas

  1. Peržvelkite tekstą ir išskirkite žodžius, terminus ar dviejų trijų žodžių junginius, kurie siejasi su svarbia informacija arba siužetu. Surašykite iš eilės taip, kaip mokiniai skaitydami su jais susidurs. Tai bus užuomina apie įvykių seką arba priežasties ir padarinio santykį. Parenkite užduoties lapą: vertikaliai stulpeliu surašykite terminus ir sujunkite juos rodyklėmis, nurodančiomis eilę (žr. pavyzdį). Pavyzdžiui, norėdami parengti mokinius skaityti vadovėlio tekstą apie ūkį, išrinkite terminus ir posakius, išryškinančius, kas yra ūkis, iš ko jis sudarytas, kodėl jis svarbus kiekvienai valstybei.

  2. Dirbdami poromis, mokiniai galvoja, kaip jų užduoties lapuose surašytos užuominos susijusios tar­pusavyje. Raginkite juos, remiantis turimomis žiniomis apie kai kuriuos iš terminų bandyti spėti, koks galėtų būti teksto turinys ir ką reiškia nežinomi žodžiai.

  3. Paprašykite mokinių glaustai aprašyti, kas, jų nuomone, galėtų būti tekste rašoma. Pirmiausia išsiaiškinkite, kur tokie terminai gali būti vartojami: vadovėliuose, apsakymuose, laikraščio straipsniuose ir kt. Paprašykite mokinių sukurti galimą šio teksto variantą remiantis turimomis žiniomis. Greta terminų paliktoje vietoje paprašykite įrašyti spėjamą tekstą. Šioje pastraipoje reikia panaudoti visus terminus ir įtraukti juos į rašinį tokia tvarka, kaip pateikta sąraše.

  4. Susipažinę su pagrindiniais terminais, aktualizavę atitinkamas anksčiau įgytas žinias ir ėmęsi prognozių, mokiniai tegul perskaito tekstą ar pasakojimą ir patikrina savo įspūdžius. Kad įtvirtintų naujas žinias, liepkite mokiniams parašyti antrą pastraipos dydžio santrauką, kurioje jie vėl turėtų pavartoti visus terminus ta tvarka, kokia jie surašyti. Tegul jie palygina savo spėjimus su apibendri­nimais, parašytais tekstą perskaičius, kad išryškėtų visi įspūdžio ir to, kas iš tikrųjų tekste rašoma, panašumai.



Pavyzdys


Įvykių grandinė

Panaudodami šiuos eile surašytus žodžius, parašykite, apie ką, jūsų nuomone, gali būti kalbama tekste.

dykuma






mechaninis dūlėjimas






akmeningoji dykuma






žvyringoji dykuma






smėlingoji dykuma






kopos






barchanai






vadės / krykai






dykumos augalai






dykumos gyvūnai






oazės







PAMOKOS

PLANAS

Tema: Septyni pasaulio stebuklai

Klasė: 6


Mokymosi uždaviniai:
Nagrinėjant skirtingas pasaulio paveldo vietoves mokiniai mokomi apibūdinti žemyną išskiriant po 2–3 jo bruožus.


bendrosios programos

Dalyko kompetencija

Mokinių pasiekimai (Bendroji programa)

Nuostatos. Domėtis kitais kraštais, ugdytis pagarbą tų kraštų gamtos ir kultūros įvairovei.

Gebėjimai. Bendrais bruožais apibūdinti žemynus kaip stambiausius regionus, nurodyti

2–3 jų ypatumus. Naudotis mokytojo pasiūlytais geografijos pažinimo būdais.




Žinios ir supratimas. Įvairiuose žemėlapiuose parodyti žemynus, teisingai pasakyti jų pavadinimus, nurodyti 2–3 kiekvieno žemyno ypatumus. Naudojantis paprasčiausiais geografinės informacijos šaltiniais ir, jeigu leidžia galimybės, nurodytu tinklalapio adresu, rasti su žemynais susijusią informaciją internete.



Bendrosios kompetencijos


Kompetencijų aspektai

Pažinimo. Kritiškai ir atsakingai vertinti gaunamą informaciją. Savęs ir aplinkos pažinimas.

Komunikavimo. Norėti bendrauti, išklausyti ir suprasti kitus, gerbti jų nuomonę ir apginti savąją.

Priimti, suprasti, interiorizuoti (paversti savastimi) žodinius ir nežodinius pranešimus.



Mokėjimo mokytis. Kryptingai veikti siekiant išsikeltų mokymosi uždavinių. Būti smalsiam, iniciatyviam.


Priemonės: žurnalai, enciklopedijos, prieiga internete (rekomenduojama: www.unesco.lt, žiūrėti Kultūra, po to Pasaulio paveldas).


mokymosi veikla

1. Paprašykite mokinių užrašyti sąsiuvinyje 4–6 jiems svarbiausias ir gražiausias Lietuvos, Europos ar pasaulio gamtos ar kultūros paveldo vietoves. Po to kiekvienas mokinys turi labai trumpai pasakyti, kokią vietovę pasirinko ir kodėl. Bendrai su klase apibendrinamos sąvokos saugoma teritorija, gamtos ir kultūros paveldas.


2. Mokiniams išdalykite užduočių lapo kopijas. Paprašykite, kad jie pažymėtų pasaulio paveldo vietoves, pavaizduotas žemėlapyje (nuo A iki H), nurodykite žemyno pavadinimą ir paprašykite, kad parašytų jau žinomus iš ankstesnių pamokų 2–3 faktus apie tą žemyną.
3. Trumpas 1–2 Pasaulio paveldo sąraše esančių kiekvieno žemyno saugomų gamtos ir kultūros paveldo vertybių pristatymas ir aptarimas. Pamokoje galima naudotis leidinio Pasaulio paveldas – jaunimo rankose (2007) metodine medžiaga.
4. Diskusija: kodėl svarbu puoselėti kultūros paveldą?

Kaip kiekvienas iš mūsų gali / turi prisidėti?



refleksija. Vertinimas

Tegul mokiniai aptaria atsakymus tarpusavyje. Kaip atsakė klasė? Geriausius atsakymus pateikusius mokinius apdovanokite mažomis dovanėlėmis.



1 priedas
Pasaulio žemėlapyje pažymėtos 7 pasaulio paveldo vietovės. Naudodamiesi žemėlapiu ir pasaulio paveldo vietovių sąrašu, užpildykite lentelę, prie raidės (A–G) parašydami reikiamą skaičių (1–10). Užrašykite vietovės pavadinimus. Nurodykite, ar tai kultūros, gamtos, ar mišraus kultūros ir gamtos paveldo vietovė.
LentelĖ

Raidė

Parašykite reikiamą

skaiČių (2 priedas)

Pasaulio paveldo

vietovĖs pavadinimas

Žemyno, kuriame ji yra, pavadinimas. Nurodykite 2–3 žinomus faktus apie šį žemyną

A










B










C










D










E










F










G











Pasaulio žemėlapis

A

B

C

D

E

F

G


2 priedas
Pasaulio paveldo objektai – unikalūs gamtos ir kultūros objektai, parodantys gamtos turtingumą bei žmogaus proto galimybes. Geresniam šių nepakartojamų gamtos ir žmogaus rankų darbo kūrinių išsaugojimui tolimesnėms mūsų kartoms ir buvo sudarytas specialus UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašas. Daugiau skaitykite www.farwater.eu/pasaulio-paveldas.htm.

  1. Maču Pikču („Senoji viršukalnė“) dar vadinama prarastuoju inkų miestu. Tai senovės inkų tvirtovė, esanti Kusko mieste, Andų kalnuose (Peru). Kai 1983 metais Maču Pikču buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, jį tapo masinio turizmo centru. Mieste kasdien apsilanko apie 2 000 turistų, tačiau paminklo išsaugojimui UNESCO reikalauja mažinti šį skaičių.



  1. Potalos rūmai ir šventykla (Tibeto sostinėje Lasoje) – karaliaus rūmų ir budistų šventyklų kompleksas, buvęs pagrindine Dalai Lamos rezidencija. Šiandien Potalos rūmai yra aktyviai lankomi turistų. Tai šventa budistams vieta. Dėl didžiulės kultūrinės, meninės ir istorinės vertės 1994 metais Potalos rūmai buvo įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.



  1. Stounhendžas (angl. Stonehenge)  – tai paslaptinga akmeninė struktūra, pastatyta neolito ir bronzos amžiuose, pietinėje Anglijos Viltšyro grafystėje (Didžioji Britanija). Dabar tai vienas svarbiausių priešistorinių statinių Europoje, kasmet pritraukiantis šimtus tūkstančių turistų. Statinys 1986 metais įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.



  1. Šv. Petro aikštė (Vatikanas). Šioje nedidelėje Europos valstybėje saugoma unikali meno ir architektūros šedevrų kolekcija, todėl 1984 m. Vatikanas taip pat buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.



  1. San genties uolų piešiniai Drakono kalnuose, Pietų Afrikos rytuose. San genties žmonės Drakensbergo rajone gyveno tūkstančius metų, kol nebuvo išnaikinti zulusų ir baltųjų atvykėlių. Po jų likę neįtikėtini piešiniai ant uolų 2000 metais buvo įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.



6. Velykų sala (Čilė, 3700 km nuo pakrantės) garsi savo iš ugnikalnio bazalto iškaltomis didžiulėmis statulomis (Rapa-Nui kalba – Moai), kurių salos šlaituose pastatyta apie 390. Nacionalinis Rapa-Nui parkas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas 1995 metais.



  1. Didysis barjerinis rifas šalia Australijos krantų – didžiausia klestinti Žemės ekosistema. Be kita ko čia gyvena net 400 rūšių koralai ir 1500 rūšių žuvys. Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą Didysis barjerinis rifas įtrauktas 1981 metais





PAMOKOS

PLANAS

Tema: pasaulio valstybių įvairovė

Klasė: 7–8

Mokymosi uždaviniai
Dribdami Įmagnetintos santraukos metodu ir nagrinėdami įvairius geografinės informacijos šaltinius, mokiniai aiškinasi nepriklausomą valstybę nusakančius požymius (teritorija, gyventojai, valdžia) bei apibūdina 3–5 valstybių įvairovę pagal valdymo tipą ir teritorijos sudėtį.


bendrosios programos

Dalyko kompetencija

Mokinių pasiekimai (Bendroji programa)

Nuostatos. Argumentuotai vertinti skirtingų geografinių šaltinių informaciją.

Gebėjimai. Naudojant įvairių šaltinių geografinę informaciją apibūdinti valstybę. Mokytojui padedant, rasti reikiamus geografijos informacijos šaltinius, iš jų atrinkti tinkamą informaciją.

Žinios ir supratimas.

Išvardyti ir apibūdinti svarbiausius valstybės požymius (teritorija, gyventojai, valdžia).




Bendrosios kompetencijos


Kompetencijų aspektai

Komunikavimo. Kritiškai ir atsakingai vertinti gaunamą informaciją. Norėti bendrauti, išklausyti ir suprasti kitus, gerbti jų ir apginti savo nuomonę. Priimti, suprasti, interiorizuoti (paversti savastimi) žodinius ir nežodinius pranešimus.

Mokėjimo mokytis. Kryptingai veikti siekiant išsikeltų mokymosi uždavinių. Būti smalsiam, iniciatyviam.


Priemonės: atlasas, „įmagnetintų“ sąvokų kortelės, internetinė prieiga.


mokymosi veikla

1. Kad supažindintumėte mokinius su „magnetinių žodžių“ sąvoka, paaiškinkite magneto poveikį metalui. Kaip magnetas traukia metalą, taip magnetiniai žodžiai – informaciją. Vaizdumo dėlei paprašykite mokinių perskaityti nedidelę dalį teksto ieškant jame pagrindinio termino arba sąvokos, su kuriais siejasi ištraukėlės detalės. Perskaitę mokiniai nurodo žodžius, kurie galėtų būti įmagnetinti. Nurodykite, kad magnetiniai žodžiai dažnai būna antraštėse, pavadinimuose arba išskirti kitokiu šriftu, tačiau perspėkite, kad ne visi kitu šriftu arba ryškiau išspausdinti žodžiai būtinai yra tokie.


2. Užrašykite magnetinį žodį lentoje. Paprašykite mokinių prisiminti su juo susijusias svarbias teksto detales. Surašę jas aplink magnetinį žodį, liepkite mokiniams tą patį padaryti kortelėje. Leiskite dar kartą peržvelgti tekstą, kad mokiniai galėtų įtraukti ir tas svarbias detales, kurių iš karto nepastebėjo.
3. Liepkite mokiniams baigti skaityti visą tekstą. Išdalykite kiekvienam dar po tris ar keturias korteles tolesnio teksto magnetiniams žodžiams įrašyti. Liepkite išvardyti kiekvieno magnetinio žodžio svarbias detales. Grupei baigus darbą, visi mokiniai turės po keturias arba penkias korteles, kurių kiekvienoje įrašytas magnetinis žodis ir svarbiausia su juo susijusi informacija.
4. Parodykite mokiniams, kaip sutvarkyti vienos kortelės informaciją ir sudaryti sakinį, apibendrinantį teksto ištrauką. Magnetinis žodis turi būti sakinyje pagrindinis. Neįtraukite į sakinį jokių nesvarbių detalių.
5. Grįžę į grupes, mokiniai sudaro sakinius, apibendrinančius visas kitas korteles. Raginkite perteikti informaciją vienu sakiniu, nors kai kada gali prireikti ir dviejų. Jeigu mokiniai mano, kad kai kurios detalės antraeilės, gali jų neįtraukti. Tegul pirmiausia sakinius užrašo ant lapelių, o galutinį variantą – kitoje atitinkamos kortelės pusėje, apibrėždami magnetinius žodžius.
6. Liepkite mokiniams sudėti sakinius taip, kad išeitų santrauka. Tikriausiai sakinius reikės truputį pakeisti, kad sklandžiai derėtų vienas su kitu. Parodykite, kaip įterpti jungiamuosius žodžius ir kita, kad sakiniai taptų santrauka. Dabar mokiniai turėtų apmąstyti, ar visos svarbios mintys paminėtos, ar nieko daugiau nereikia atsisakyti. Paskui mokiniai patikrina, kaip jų santrauka skamba skaitoma balsiai.

refleksija. Vertinimas

Kaip supratote pagrindinius žodžius ir mintis?

Ar sunku nusakyti pagrindines sąvokas savais žodžiais?

Priedas

Įmagnetintos sąvokos: Lietuvos Respublika


Baltijos jūra

kaimynės

GEOGRAFINĖ PADĖTIS
geografinis centras




Nedidelė Europos šalis, įsikūrusi rytinėje Baltijos jūros dalyje. Lietuva ribojasi su Latvija, Baltarusija, Lenkija, Rusija (Kaliningrado sritis). Ji yra tarp 53°54' ir 56°27' šiaurės platumos lygiagrečių bei 20°56' ir 26°51' rytų ilgumos dienovidinių, toje pačioje geografinėje platumoje kaip Danija ir pietų Švedija.











3 milijonai

GYVENTOJAI

lietuviai

tautinė sudėtis

Romos katalikai




Kiekvienos valstybės didžiausias turtas – jos gyventojai. Nors pasaulyje gyventojų skaičius sparčiai auga, Lietuvoje jis, atvirkščiai, mažėja. Šiuo metu Lietuvoje gyvena maždaug 3 milijonai gyventojų. Tautinė gyventojų sudėtis mūsų šalyje gana marga. Didžioji dalis gyventojų – lietuviai. O gausiausios tautinės mažumos grupės yra lenkai ir rusai.










Respublika

Prezidentas

VALDŽIA

Parlamentas




Lietuva yra nepriklausoma demokratinė daugiapartinė parlamentinė respublika. Įstatymų leidžiamoji valdžia mūsų šalyje priklauso Seimui (taip mes vadiname parlamentą), vykdomoji valdžia – Vyriausybei. Lietuvos užsienio politiką vykdo Prezidentas kartu su Vyriausybe.










Vandenys

gamtos turtai

TERITORIJA
65 tūkst. kv. km

savivaldybė




Per ilgą Lietuvos valstybės istoriją jos valdoma teritorija gerokai kito. Šiandien ji yra 65 tūkst. kv. km ploto valstybė, kiek mažesnė už ją yra Danija, Belgija, Slovėnija, Olandija ir kt. Lietuvos teritorija suskirstyta į 60 savivaldybių, nors kaip teritoriniai vienetai dar išlikusios ir apskritys (dažnai vadinamos regionais). Savivaldybės suskaidytos į seniūnijas, o šios – į seniūnaitijas.

Įmagnetintos“ sąvokos: Danijos Karalystė


Salos

sąsiauriai
GEOGRAFINĖ PADĖTIS

Jutlandijos pusiasalis
Šiaurės jūra




Danija – valstybė tarp Baltijos ir Šiaurės jūros, 68 km ilgio sausumos sienos sieną turi tik su Vokietija Jutlandijos pusiasalio pietuose. Du penktadaliai šalies ploto sudaro apie 400 salų, kurioms suteikti pavadinimai. 82 iš šių salų yra gyvenamos, didžiausios – Fiuno ir Zelandijos salos. Kategato ir Eresūno sąsiauriai skiria Daniją nuo Švedijos, Skagerako sąsiauris – nuo Norvegijos.










Fryzai

liuteronai

GYVENTOJAI

fareriečiai

eskimai

120 žm./km.




Danijoje yra 5,5 mln. gyventojų. 91 proc. šalies gyventojų yra danų kilmės. Be to, gyvena daug vokiečių, švedų, fryzų, fareriečių eskimų. Nors šalies valstybinė kalba yra danų, tačiau apie 80 % Danijos gyventojų kalba angliškai, nemaža dalis moka prancūzų, vokiečių, ispanų kalbas. Dauguma tikinčiųjų – liuteronai. Gyventojų vidutinis tankumas yra 120 žm./km.










Konstitucinė monarchija
demokratija

VALDŽIA
unitarinė

Karalius




Danija – unitarinė valstybė, kurios valdymo forma – parlamentinė demokratinė konstitucinė monarchija. Valstybės valdovas – karalius. Jis tvirtina įstatymus, turi teisę paleisti parlamentą, yra vyriausias kariuomenės vadas, valstybės bažnyčios vadovas. Vyriausybė, karalius ir sosto įpėdinis sudaro Valstybės tarybą, kuri svarsto įstatymų projektus ir nustato vyriausybės veiklas.










Farerų salos

savivaldybės
TERITORIJA
autonomija





Danijos teritorija suskirstyta į 5 regionus, kurie dar skirstomi į 78 savivaldybes. Danijai taip pat priklauso Farerų salos ir Grenlandija. Nuo 1973 m. Danija priklauso Europos Sąjungai, bet Grenlandija ir Farerų salos, turinčios vidaus autonomiją, Europos Sąjungai nepriklauso.

Įmagnetintos“ sąvokos: Rusijos Federacija




Ištįsusi valstybė iš Rytų į Vakarus

GEOGRAFINĖ PADĖTIS
teritorija šiaurinėje dalyje




Rusijos Federacija – didžiausia pasaulio valstybė, nusitęsusi per šiaurinę Eurazijos žemyno dalį. Europinė šalies dalis užima 21,5 %, o azijinei tenka net 78,5 % ploto. Valstybė driekiasi nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno. Rusija ribojasi su (iš vakarų į rytus) 14 valstybių. Dėl valstybės dydžio ir ištęstumo krašto gamtinė įvairovė skirtingose valstybės vietose labai skiriasi.










Daugiatautė valstybė
GYVENTOJAI

kirilica

stačiatikiai

slavai




Rusija – daugiatautė valstybė. Dauguma gyventojų yra rusų kilmės, tačiau joje esama nemažiau kaip šimtas skirtingų etninių mažumų, tarp jų totorių, udmurčių, baškirų ir čiukčių. Valstybinė kalba – rusų, kuri priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, slavų grupei, turi savitą raidyną, vadinamą kirilica. Dauguma gyventojų –stačiatikiai. Apie 3/4 gyventojų gyvena miestuose.











prezidentas
VALDŽIA

Dūma

Federacijos taryba




Valstybės vadovas – prezidentas, kuris kartu yra ir karinių pajėgų vyriausias vadas. Vykdomąją valdžią be prezidento vykdo ministrų kabinetas, kuriam vadovauja premjeras. Įstatymų leidžiamoji valdžia yra dviejų rūmų parlamentas, susidedantis iš Dūmos ir Federacijos Tarybos. Federacijos Tarybą sudaro 178 nariai – po 2 atstovus iš 89 federacijos subjektų.











83 federacijos vienetai


TERITORIJA

gamtos turtai

federacija




Rusija yra federacinė valstybė, kurią sudaro 83 federacijos vienetai: 21 respublika, 8 kraštai, 47 sritys, 2 federacinės reikšmės miestai (sostinė Maskva ir Sankt Peterburgas), 1 autonominė sritis ir 6 autonominės apygardos. Dalis Rusijos teritorijos – Kaliningrado sritis – nesusisiekia su pagrindine šalies teritorija. Ši dalis ribojasi su Lietuva ir Lenkija. Rusija – milžiniškų gamtos išteklių šalis, pirmaujanti pasaulyje pagal daugelio jų atsargas ir gavybą.


Literatūra ir šaltiniai


  1. Arends, R., Mokomės mokyti, Vilnius: Margi raštai, 2008.

  2. Buehl, D., Classroom strategies for interactive learning, Madison, WI: Wisconsin State Reading Association, 1995.

  3. Buehl, D., Interaktyviojo mokymosi strategijos, Vilnius: Garnelis, 2004.

  4. Internetinis žurnalas laisvalaikiui. Prieiga internete: www.farwater.eu/pasaulio-paveldas.htm (žiūrėta 2013-03-10, lietuvių kalba).

  5. Interneto enciklopedija – Vikipedija (Wikipedia). Prieiga internete: http://lt.wikipedia.org (žiūrėta 2013-03-10, lietuvių ir anglų kalba).

  6. Jensen, E., Tobulas mokymas, Vilnius: AB OVO, 2001.

  7. Oficialūs Lietuvos interneto vartai. Prieiga internete: http://lietuva.lt/lt/ (žiūrėta 2013-03-10, lietuvių kalba).

  8. Petty, G., Įrodymais pagrįstas mokymas, Vilnius: Tyto alba, 2008.

  9. Petty, G., Šiuolaikinis mokymas, Vilnius: Tyto alba, 2006.

  10. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų 11 priedas Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas. Patvirtinta 2008 m. rugpjūčio 26 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2433.

  11. Projekto Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas vykdytojų parengta Vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos pritaikymo esminėms kompetencijoms ugdyti metodinėms rekomendacijoms sukūrimo paslaugų, elektroninio ugdymo turinio rengėjų konsultavimo bei gamtos mokslų interneto svetainės 7–8 klasėms ir lietuvių kalbos interneto svetainės 5–6 klasėms turinio eksportavimo medžiaga (2011, projektas).

  12. Projekto Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas vykdytojų išleista metodinė medžiaga „Kompetencijų ugdymas“ ir projekto dalyvių mokymų medžiaga (http://mokomes5-8.pedagogika.lt, žiūrėta 2011-12-05).

  13. Silver, F., Strong, V., Perini, J., Kaip kiekvienai pamokai pasirinkti tinkamą, tyrimais pagrįstą mokymo metodą, Vilnius, 2012.

14. Vacca, R., Vacca, J., Content area reading (6th ed.), New York: Longman, 1999.

15. Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2002-2013.






Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©atelim.com 2016
rəhbərliyinə müraciət