Komunikavimo kompetencijos ugdymo pavyzdžiai

Ugdydamasis šią kompetenciją, mokinys „siekia konstruktyvaus dialogo, atsakingai vartoja kalbą. Supranta ir perduoda įvairaus pobūdžio žodinius ir nežodinius pranešimus, bendrauja atsižvelgdamas į tikslą, adresatą, situaciją. Randa, kritiškai vertina, apibendrina informaciją ir tinkamai ją pateikia kitiems“ (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, 2008, p. 8).

Komunikavimo kompetencija – klausytis, kalbėti, bandyti skaityti, rašyti, išreiškiant save ir bendraujant su kitais. Ši kompetencija – tai pirmiausia gebėjimas suvokti kalbos prasmes ir ją vartoti. Ji reiškiasi visose mokinio gyvenimo srityse: atrandant ir pažįstant save ir pasaulį, bendraujant ir būnant su kitais, išreiškiant save ir kuriant, suvokiant žmogaus ir gamtos kurinius, perimant bendrąsias žmogiškas vertybes ir pačiam jas kuriant.

Pateikiame galimą geografijos pamokose ugdomos komutavimo kompetencijos struktūrą (1 pav.)

Ugdymosi proceso metu reikia mokyti rinkti ir skelbti informaciją korektiškai ir tiksliai. Mokiniai turėtų būti mokomi interpretuoti surinktą medžiagą ir kritiškai ją vertinti, remdamiesi faktais, įvairiais šaltiniais ir savo patirtimi. Todėl geografijos pamokose turėtų būti numatyta veiklų ir užduočių, susijusių su mokymusi:

• 
  tikslingai ieškoti ir rasti reikiamą informaciją;
  
• 
  analizuoti įvairius šaltinius (spausdintus, vaizdo, garso, elektroninius);
  
• 
  naudotis virtualiomis mokymosi aplinkomis, grafinėmis programomis;
  
• 
  kritiškai vertinti turimą informaciją;
  
• 
  atsirinkti tiek informacijos, kiek jos reikia.
  

Teksto gidas – tai turimų žinių aktualizavimo būdas, vedžiojantis skaitytoją po tekstą ir nurodantis tas jo ypatybes, į kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį. Šios strategijos taikymo pakopos:

1. Norėdami pabrėžti turimų žinių aktualizavimo prieš skaitant svarbą, duokite mokiniams ištrauką, kuri būtų sunkiai suprantama, jeigu nepasakyta, apie ką apskritai kalbama. Pavyzdžiui, parodykite 7–8 klasės mokiniams tokią ištrauką ir duokite laiko, kad ją perskaitytų:

Sausumos dalys, apie kurias vyko žemyno formavimasis, buvo didelės platformos. Platformos pagrindą sudaro labai senos kristalinės kalnų uolienos, padengtos daugelyje vietų nuosėdiniu uolienų sluoksniu. Tarp šių kietų platformų buvo ne tokie kieti ir gana nepatvarus Žemes plutos plotai. Juose atsirado gilių įlinkių, kuriuos vėliau užliejo jūros, ir čia pamažu telkėsi nuosėdinės uolienos.

2. Pakvieskite savanorį(ius), kad išsakytų savo spėjimus. Tegul mokiniai, siūlydami idėjas, prisimena, kokios teksto užuominos paskatino juos vienaip ar kitaip manyti. Gali būti pateikta daugybė įvairiausių teksto aiškinimų ir jų pagrindimų.

3. Pasikalbėkite su mokiniais, kas juos trikdė skaitant ir stengiantis suprasti tekstą, kol jų turimos žinios nebuvo suaktyvintos. Jie negalėjo suprasti, apie ką tekstas, nes kol negavo užuominos nežinojo, kurią savo atminties dalį pasitelkti. Skaitykite panašias ištraukas, kaskart ragindami mokinius ieškoti atmintyje tam tekstui tinkamų sąsajų.

4. Peržvelkite tipišką vadovėlio skyrių ir išskirkite svarbiausias ypatybes, į kurias mokiniai skaitydami gali neatkreipti dėmesio. Daugelyje vadovėlių pateikiama ne tik spausdintinė, bet ir įvairi vaizdinė informacija, be to, duodama ne viena pagalbinė mokomoji priemonė, padedanti išryškinti svarbius temos ar skyriaus dalykus. Tačiau jeigu į šias teksto ypatybes neatkreipiama ypatingo dėmesio, mokiniai dažnai jų nepamato, nes skaito tam, kad atliktų užduotį ar atsakytų į mokytojo klausimus. Iš anksto peržvelgdami tekstą, ypatingą dėmesį skirkite prognozuojamai teksto struktūrai – pavyzdžiui, priežasties ir padarinio – ir tam, kaip ją pasitelkus parodyti pagrindines sąvokas ir idėjas.

5. Tegul mokiniai prieš pradėdami skaityti vadovėlį susipažįsta su teksto gidu. Veiksmingiausia, kai dirbama su partneriais, nes tada mokiniai gali vienas kitam išsakyti, kaip suprato konkretų vadovėlio tekstą. Parenkite tolesnių skyrių teksto gido variantus, kad primintumėte mokiniams svarbiausius elementus ir įtrauktumėte papildomus aspektus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.

6. Paprašykite, kad mokiniai patys parengtų teksto gidą, rodantį, kaip jie supranta pagrindines mintis. Be to, dar kartą patvirtinkite, kad prieš atliekant skaitymo užduotis būtina tekstą kartą perskaityti.

Pateikiame keletą patarimų, kaip skaityti tekstą. Dėmesį reikia atkreipti į šiuos dalykus:

1. 
   Temą. Apie ką šis tekstas? Ką apie tai jau žinau? Ką, mano manymu, turėčiau perskaitęs šį tekstą sužinoti?
   
2. 
   Pagrindinę mintį. Kokia šio teksto esmė? Kodėl autorius apie tai rašo? Kuo šis tekstas gali būti man naudingas? Į ką turėčiau sutelkti dėmesį? Kokie pagrindiniai argumentai arba išvados? Jeigu medžiaga apibendrinta, kokios mintys yra svarbiausios ir susieja daugelį detalių?
   
3. 
   Struktūrą. Kaip šis tekstas sudalytas? Kaip jis suskirstytas arba suskaidytas? Kam skiriama daugiausia dėmesio?
   
4. 
   Pagrindines detales. Ar yra faktų, į kuriuos tikrai būtina atkreipti dėmesį? Kas labiausiai išryškėja? Ar esama kitu šriftu arba didžiosiomis raidėmis išskirto teksto, citatų? Ar yra frazių, kurios atrodo svarbios? Ar šis tekstas bent kiek pažįstamas? Kokios smulkmenos jau žinomos?
   
5. 
   Stilių. Kokios stiliaus ypatybės krito į akis? Ar sakiniai sudėtingi? Ar daug žodžių? Ar sklandžiai dėstomos mintys? Ar lengva skaityti ir suprasti?
   
6. 
   Toną, požiūrį ir nuotaiką. Ar autorius išreiškia savo požiūrį į tekstą? Ar galima justi kokias nors emocijas? Koks teksto emocinis tonas? Pyktis? Humoras? Entuziazmas? Kritiškumas? Sarkazmas? Ironija? Argumentavimas? Įtikinėjimas? Įkvėpimas? Aiškinimas? Jeigu autorius išdėstytų šią medžiagą tiesiogiai, kaip tai atrodytų?
   

Pagal: Daug Buehl, Interaktyviojo mokymosi strategija.

1. 
   Peržvelkite tekstą ir išskirkite žodžius, terminus ar dviejų trijų žodžių junginius, kurie siejasi su svarbia informacija arba siužetu. Surašykite iš eilės taip, kaip mokiniai skaitydami su jais susidurs. Tai bus užuomina apie įvykių seką arba priežasties ir padarinio santykį. Parenkite užduoties lapą: vertikaliai stulpeliu surašykite terminus ir sujunkite juos rodyklėmis, nurodančiomis eilę (žr. pavyzdį). Pavyzdžiui, norėdami parengti mokinius skaityti vadovėlio tekstą apie ūkį, išrinkite terminus ir posakius, išryškinančius, kas yra ūkis, iš ko jis sudarytas, kodėl jis svarbus kiekvienai valstybei.
   
2. 
   Dirbdami poromis, mokiniai galvoja, kaip jų užduoties lapuose surašytos užuominos susijusios tar­pusavyje. Raginkite juos, remiantis turimomis žiniomis apie kai kuriuos iš terminų bandyti spėti, koks galėtų būti teksto turinys ir ką reiškia nežinomi žodžiai.
   
3. 
   Paprašykite mokinių glaustai aprašyti, kas, jų nuomone, galėtų būti tekste rašoma. Pirmiausia išsiaiškinkite, kur tokie terminai gali būti vartojami: vadovėliuose, apsakymuose, laikraščio straipsniuose ir kt. Paprašykite mokinių sukurti galimą šio teksto variantą remiantis turimomis žiniomis. Greta terminų paliktoje vietoje paprašykite įrašyti spėjamą tekstą. Šioje pastraipoje reikia panaudoti visus terminus ir įtraukti juos į rašinį tokia tvarka, kaip pateikta sąraše.
   
4. 
   Susipažinę su pagrindiniais terminais, aktualizavę atitinkamas anksčiau įgytas žinias ir ėmęsi prognozių, mokiniai tegul perskaito tekstą ar pasakojimą ir patikrina savo įspūdžius. Kad įtvirtintų naujas žinias, liepkite mokiniams parašyti antrą pastraipos dydžio santrauką, kurioje jie vėl turėtų pavartoti visus terminus ta tvarka, kokia jie surašyti. Tegul jie palygina savo spėjimus su apibendri­nimais, parašytais tekstą perskaičius, kad išryškėtų visi įspūdžio ir to, kas iš tikrųjų tekste rašoma, panašumai.
   

1. 
   Maču Pikču („Senoji viršukalnė“) dar vadinama prarastuoju inkų miestu. Tai senovės inkų tvirtovė, esanti Kusko mieste, Andų kalnuose (Peru). Kai 1983 metais Maču Pikču buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, jį tapo masinio turizmo centru. Mieste kasdien apsilanko apie 2 000 turistų, tačiau paminklo išsaugojimui UNESCO reikalauja mažinti šį skaičių.
   

2. 
   Potalos rūmai ir šventykla (Tibeto sostinėje Lasoje) – karaliaus rūmų ir budistų šventyklų kompleksas, buvęs pagrindine Dalai Lamos rezidencija. Šiandien Potalos rūmai yra aktyviai lankomi turistų. Tai šventa budistams vieta. Dėl didžiulės kultūrinės, meninės ir istorinės vertės 1994 metais Potalos rūmai buvo įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
   

3. 
   Stounhendžas (angl. Stonehenge)  – tai paslaptinga akmeninė struktūra, pastatyta neolito ir bronzos amžiuose, pietinėje Anglijos Viltšyro grafystėje (Didžioji Britanija). Dabar tai vienas svarbiausių priešistorinių statinių Europoje, kasmet pritraukiantis šimtus tūkstančių turistų. Statinys 1986 metais įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
   

4. 
   Šv. Petro aikštė (Vatikanas). Šioje nedidelėje Europos valstybėje saugoma unikali meno ir architektūros šedevrų kolekcija, todėl 1984 m. Vatikanas taip pat buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
   

5. 
   San genties uolų piešiniai Drakono kalnuose, Pietų Afrikos rytuose. San genties žmonės Drakensbergo rajone gyveno tūkstančius metų, kol nebuvo išnaikinti zulusų ir baltųjų atvykėlių. Po jų likę neįtikėtini piešiniai ant uolų 2000 metais buvo įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
   

6. 
   Didysis barjerinis rifas šalia Australijos krantų – didžiausia klestinti Žemės ekosistema. Be kita ko čia gyvena net 400 rūšių koralai ir 1500 rūšių žuvys. Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą Didysis barjerinis rifas įtrauktas 1981 metais
   

„Įmagnetintos“ sąvokos: Rusijos Federacija

1. 
   Arends, R., Mokomės mokyti, Vilnius: Margi raštai, 2008.
   
2. 
   Buehl, D., Classroom strategies for interactive learning, Madison, WI: Wisconsin State Reading Association, 1995.
   
3. 
   Buehl, D., Interaktyviojo mokymosi strategijos, Vilnius: Garnelis, 2004.
   
4. 
   Internetinis žurnalas laisvalaikiui. Prieiga internete: www.farwater.eu/pasaulio-paveldas.htm (žiūrėta 2013-03-10, lietuvių kalba).
   
5. 
   Interneto enciklopedija – Vikipedija (Wikipedia). Prieiga internete: http://lt.wikipedia.org (žiūrėta 2013-03-10, lietuvių ir anglų kalba).
   
6. 
   Jensen, E., Tobulas mokymas, Vilnius: AB OVO, 2001.
   
7. 
   Oficialūs Lietuvos interneto vartai. Prieiga internete: http://lietuva.lt/lt/ (žiūrėta 2013-03-10, lietuvių kalba).
   
8. 
   Petty, G., Įrodymais pagrįstas mokymas, Vilnius: Tyto alba, 2008.
   
9. 
   Petty, G., Šiuolaikinis mokymas, Vilnius: Tyto alba, 2006.
   
10. 
    Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų 11 priedas Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas. Patvirtinta 2008 m. rugpjūčio 26 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2433.
    
11. 
    Projekto Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas vykdytojų parengta Vadovėlių ir kitos mokymo(si) medžiagos pritaikymo esminėms kompetencijoms ugdyti metodinėms rekomendacijoms sukūrimo paslaugų, elektroninio ugdymo turinio rengėjų konsultavimo bei gamtos mokslų interneto svetainės 7–8 klasėms ir lietuvių kalbos interneto svetainės 5–6 klasėms turinio eksportavimo medžiaga (2011, projektas).
    
12. 
    Projekto Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas vykdytojų išleista metodinė medžiaga „Kompetencijų ugdymas“ ir projekto dalyvių mokymų medžiaga (http://mokomes5-8.pedagogika.lt, žiūrėta 2011-12-05).
    
13. 
    Silver, F., Strong, V., Perini, J., Kaip kiekvienai pamokai pasirinkti tinkamą, tyrimais pagrįstą mokymo metodą, Vilnius, 2012.
    

15. Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2002-2013.