Ana səhifə

Gi de mopasani lamazi megobari nawili pirveli Tavi pirveli


Yüklə 0.84 Mb.
səhifə10/27
tarix26.06.2016
ölçüsü0.84 Mb.
1   ...   6   7   8   9   10   11   12   13   ...   27

dÁurua nela midioda da xarbad isrutavda gazafxulis cvriansa da msubuq haers. `etualis~ triumfalur TaRs gascda da did xeivans dahyva, romelic cxenosnebis gzas misdevda, Tanac navardiT an CorTiT mimaval mdidar qal-vaJebs Sescqeroda da TiTqos maTi simdidre aRar Surda. TiTqmis yvelas icnobda da yvelaferi icoda: maTi saxeli, maTi simdidre da maTi cxovrebis saidumloebanic, radgan misma xelobam parizel saxelovan adamianTa da maTi skandalebis cnobarad gadaaqcia.

tanwvrili da Savi kabiT gamowkepili amorZalebi iseTi ampartavnuli da miukarebeli ieriT mohgogavdnen, rogoric cxenosan qals emCneva xolme. dÁurua siamovnebiT da neli xmiT — iseTi neli xmiT, rogoric eklesiaSi aRapebis kiTxvis dros ismis xolme — CamoTvlida im amorZalebis namdvilsa da saTuo sayvarlebis saxels, gvars, wodebas da tituls. zogjer `baron de tankle~... an `Tavadi de latur angeranis~ magier butbutebda: lesbosi!.. luiza miSo vodevilis Teatridan... roza marketon operidan.

da es TamaSi ise arTobda dÁuruas, TiTqos saqveynod aaSkaravebda zrdilobianobis mkacri ieriT dafarul simdables, adamianis mudmivsa da uRrmes simdares, da es gamomzeureba mas axarebda, aRelvebda, amxnevebda.

Semdeg xmamaRla wamoiZaxa: `ai farisevelTa brbo!~ da TvalebiT dauwyo Zebna im cxenosnebs, romelTa Sesaxeb yvelaze ufro WuWyiani xmebi dadioda.

aq bevri saeWvo vinme daseirnobda. maT jibgirobaze mTeli parizi laparakobda. erTi ram iyo mainc ueWveli: klubebi maT didi Semosavlis wyarod hqondaT gadaqceuli da es wyaro erTaderTi da metad mRvrie Semosavali iyo.

meoreni, metad gamoCenili mamakacebi, mxolod TavianTi colebis xarjze cxovrobdnen, da esec yvelam icoda, xolo mesameni TavianTi sayvarlebis fuliT daparpaSebdnen. bevri maTgani valsac ki ixdida (friad saqebaria), magram veravin mixvedriliyo, saidan Soulobdnen saamiso fuls (friad saeWvo saidumloeba). aqve moCanda finansistebic, romelTac uamravi simdidre qurdobiT hqondaT SeZenili, da maTs winaSe mainc yvela kari, aristokratiuli ojaxebis karebic ki, mudam Ria iyo. aq imdenad sapatio pirebic ki daseirnobdnen, rom gamvlelebi quds uxdidnen, magram vinc saqmis sarCuli icoda, iman isic icoda, rom friad mniSvnelovan erovnul saqmeebSi esenic urcxvad TaRliTobdnen. da uklebliv yvelas — vinc ulvaSiani an bakenbardiani iyo — yvelas ampartavnuli ieri, amayurad Sekecili tuCebi da Tavxeduri Tvalebi hqonda.

dÁurua kvlav icinoda gulSi da imeorebda:

`jibgirebis, TaRliTebisa da aramzadebis didebuli xrova gamofenila!~

magram ager mSvenieri, dabali da Ria etli mohqris. Sig ori patara, fafarayrili, TeTri cxeni abia. etlma swrafad gairbina. cxenebs axalgazrda qali marTavda — dabali, qera, ganTqmuli meZavi. ukan ori grumi ejda. dÁurua Sedga. uceb survili aReZra am qalisTvis salami mieca da taSi daekra, daekra taSi im meZavisTvis, romelmac siyvarulis vaWrobiT gaikvlia gza da ase Tamamad gamohfina kaxpobiT naSovni myvirala simdidre — swored aq da swored im dros gamohfina, roca flidi da pirmoTne aristokratia daseirnobs. vin icis, iqneb dÁurua bundovnad grZnobda kidevac, rom mas da im qals saerTo raRac hqondaT, rom maT raRac bunebrivi kavSiri aerTebda, rom oriveni erTnair jiSs ekuTnvoda, orives Tanaswori sulieri sarCuli edo da dÁuruas gamarjvebac aseTive gabedul yofaqcevaze unda yofiliyo damyarebuli.

ukan gamobrunda, nabiji ufro Seanela da guli Rrma siamiT gaevso, xolo roca Tavisi pirveli sayvarlis kars miadga, saaTs daxeda: jer isev adre iyo.

klotilda iseTi xvevna-kocniT dauxvda, TiTqos usiamovneba arc ki mosvlodeT, erT xans gonieri sifrTxilec ki ukuagdo, romelsac Tavis binaze Cveulebriv ar iviwyebda xolme. Semdeg axveuli ulvaSis boloebi daukocna da uTxra:

— arc ki ici, Cemo keTilo, ra usiamovneba mewvia. megona, am Tves axladjvardawerilTa pirvel TvesaviT gavatarebT-meTqi, namdvilad ki Cemi qmari moulodnelad eqvsi kviriT damatyda... Svebuleba miiRo. magram rogor SemiZlia eqvsi kvira gavZlo uSenod, nametnav Cveni mcire Cxubis Semdeg. amitom ai ra movigone: orSabaTs CemTan sadilad xar dapatiJebuli. ukve vuTxari qmars da gagacnob.

dÁurua yoymanobda: jer arasodes Sexvedroda pirispir im mamakacs, romelsac cols paravda. eSinoda, morcxvobiT, Tvalis ieriT an sxva romelime wvrilmaniT ar gaeca Tavisi Tavi, da uarze Sesdga:

— ara, mirCevnia moverido Sens qmars, ar gavicno.

klotilda mis win gancvifrebuli idga da gulubryvilo Tvalebi farTod hqonda gaxelili.

— ratom? gamagebine, ratom-meTqi? ra sasacilo xar! es xom sul ubralo ambavia! RmerTmani, ar megona, rom aseTi suleli iqnebodi, — daJinebiT moiTxovda Tavisas axalgazrda qali.

aman dÁurua aafeTqa:

— maS kargi. orSabaTs sadilad moval.

klotilda kmayofili iyo:

— mindoda, am sadilisTvis meti bunebrioba mimeca, amitom orive forestiec davpatiJe, Tumca aseTi Sinauri sadili me sasiamovnod ar mimaCnia.

orSabaTamde dÁuruas am Sexvedraze arc ki ufiqria, orSabaTs ki, de marelis kibeze rom adioda, ucnauri simorcxve igrZno. imitom ki ar rcxvenoda, rom klotildas qmrisTvis xeli unda CamoerTmia, misi Rvino daelia da misi puri eWama. ara, sxva raRacisa eSinoda da TviTonac ar icoda, risa, an visi.

sastumro oTaxSi Seaciles. dajda da uwindeliviT lodini daiwyo. mere meore oTaxis kari gaiRo da dÁuruam maspinZeli dainaxa: srulebiT WaRara, maRali, darbaiseli da Tavaziani kaci Semovida. saRileSi ordeni hqonda gayrili. stumars natifi zrdilobiT miuaxlovda da uTxra:

— Cemi colisgan bevri msmenia Tqvenze da friad moxaruli var, rom gagicaniT.

dÁuruam erTi nabiji gadadga, Tan cdilobda saxeze guliTadi ieri aesaxa, da gamowvdili xeli zedmeti energiiT CamoarTva. Semdeg dajda da aRar icoda, ra eTqva.

de marelma erTi naWeri SeSa Seagdo buxarSi da hkiTxa:

— didi xania, rac JurnalistobT?

— sul ramdenime Tve iqneba.

— marTla? maS male dawinaurebulxarT.

— diax, sakmaod male waviwie, — da mouridebel ybedobas mohyva. naTqvams arc ki ufiqrdeboda, guluxvad isroda gacveTil sityvebs, iseT sityvebs, romelsac ucnobi xalxi ase advilad xarjavs xolme. JorJs Cveulebrivi rwmena daubrunda da Tavisi mdgomareoba TavSesaqcevad moeCvena. b-n de marelis darbaiselsa da dinj saxes Sescqeroda, sicils Zlivs imagrebda da fiqrobda: `eh, Cemo bebrucanav, rom icode, rogor gatyuebT!~ da Tanac uRrmes biwier kmayofilebas grZnobda, qurdis sixaruls, mzakvruls da aRmafren sixaruls imis gamo, rom man moipara, ise moxerxebulad iqurda, rom masze eWvic ki ar mihqondaT. uecrad survili moawva, am adamians damegobreboda, misi ndoba daemsaxurebina da misi warsulis saidumloebani gaego.

q-ni de mareli gamoCnda, orives moRimare Tvali gadaavlo da mivida dÁuruasTan, romelmac qmris Tvalwin ver gabeda, sayvarlisaTvis uwindeburad xelze ekocna.

diasaxlisi gulmSvidad da mxiarulad titinebda, da radgan yvelafers SeCveuli da bunebiTac garyvnili iyo, es Sexvedrac bunebrivi da ubralo egona. lorinac Semovida da pawawina Subli JorJs Cveulebrivze ufro darbaislurad miuSvira: mamasTan gaubedaobas grZnobda. dedam hkiTxa:

— ra moxda, rom `lamaz megobars~ aRar uwodeb?

bavSvi gawiTlda, TiTqos uxeSad moqceodnen, TiTqos iseTi ram eTqvaT, rac saTqmeli ar iyo, da TiTqos misi odnav samarcxvino saidumloeba gaemJRavnebinoT.

b-ni da q-ni forestie rom Semovidnen, yvelas Sarlis ierisa SeeSinda. erT kviraSi saSinlad gaxda, gafiTrda da axlac Seuwyvetliv axvelebda. man ganacxada, rom Tanaxmad eqimebis daJinebuli moTxovnisa, momaval xuTSabaTs iZulebulia kanSi wavides.

col-qmari adre wavida. dÁuruam Tavi gaaqnia da Tqva:

— Cemis azriT, Sarlis saqme cudad aris. didxans veRar gaatans.

b-ma de marelma daudevrad daudastura:

— marTalia, Sarli gaTavebuli kacia. mainc bedi hqonia, rom madlenasnairi coli iSova.

— Zalian Svelis? — hkiTxa dÁuruam.

— namdvilad yvelafers madlena akeTebs. yvelaferi icis da yvelas icnobs. Tumca TiTqos aravis ara hxedavs xolme, mainc mudam aRwevs sawadels. Tqven ar icnobT: madlenasaviT marjve da mardi intrigani sxva aravin meguleba. visac warmateba surda, imisTvis es qali namdvili ganZia.

— ra Tqma unda, male gaTxovdeba, ara? — hkiTxa JorJma.

— Zalian male. me arc ki gamikvirdeba, rom axlave vinme hyavdes arCeuli... erT deputats daadga Tvali, magram... SeiZleba iman ar isurvos, radgan... radgan... mgoni seriozuli... moraluri dabrkoleba unda arsebobdes. Tumca, swored rom vTqva, me araferic ar vici.

qmarma mouTmenlad da nela CaibuzRuna:

— Sen mudam zedmet eWvebs aSli xolme. sxvis saqmeSi nurasodes nu gaerevi. yovel Cvengans sakuTar sindisTanac bevri rame aqvs sadavidarabo.

dÁurua wamovida, Tan mousvenari guli da bundovani gegmiT datvirTuli Tavi wamoiRo. meore dRes foresties ewvia. isini TiTqmis mzad iyvnen wasasvlelad. Sarli savarZelSi gaSotiliyo, sunTqvis siZneles azviadebda da imeorebda:

— erTi TviT ufro adre unda wavsuliyavi.

Semdeg dÁuruas gazeTis Sesaxeb mravali davaleba misca, Tumca valterTan baasis dros yvelaferi ukve gamorkveuli hqonda. JorJma wamosvla daapira, megobars magrad CamoarTva xeli da gaamxneva:

— aba, Cemo kargo, naxvamdis!

xolo q-n foresties, romelic gamosacileblad gamohyva, swrafad moagona:

— Cveni piroba ar dagaviwydeT. Cven xom megobrebi da mokavSireni varT? maS, risTvisac ki dagWirdeT Cemi Tavi, nu momeridebiT. werili an depeSa gamogzavneT da yvelafers SegisrulebT.

— madlobeli var, — waiCurCula madlenam. — ar dagiviwyeb.

da TvalebiTac `madloba~ uTxra, oRond sityvierze ufro Rrma da ufro nazi.

kibeze rom Camodioda, Sexvda nela amomavali de vodreki, romelic erTxel madlenam gaacno. grafi daRvremili iyo, neta imis gamo xom ara, rom madlena midioda?

da raTa zrdiloba gamoeCina, Jurnalistma grafs guliTadi, Tavaziani salami misca.

imanac zrdilobianad, magram odnav amayi ieriT upasuxa.

col-qmari forestie xuTSabaT saRamos wavida.


Tavi meSvide
foresties wasvlis Semdeg redaqciaSi dÁuruas fasma aiwia. radgan patroni moiTxovda, rom yvelas Tavisi ganyofilebisaTvis ego pasuxi, dÁuruam ramdenime meTauri statia dawera da, amave dros, qronikasac adgenda. orjer sagazeTo kamaTSic ki Caeria da orjerve mardad gamosxlta, xolo mudmivi urTierToba saxelmwifo moRvaweebTan am adamians TandaTan xelmarjve da SorsmWvretel politikur mwerlad amzadebda.

dÁurua Tavis tatnobze mxolod erT patara Savi Rrublis naglejs xedavda, es iyo mciretiraJiani da Wirveuli gazeTi, romelic mas mudam Tavs esxmoda, ufro sworad ki — misi saxiT `safrangeTis cxovrebis~ qronikis gamges umiznebda, `b. valteris saocari qronikis~ gamges, rogorc im gazeTis — `kalmis~ anonimuri avtori werda xolme. dÁurua im gazeTSi Tavis Tavze yoveldRe Sxamian isrebs da yovelnair ciliswamebas kiTxulobda.

amis gamo Jak rivalma erTxel kidevac uTxra mas:

— marTali unda mogaxsenoT, didi moTmineba gqoniaT.

— aba ra vqna, — upasuxa man, — pirdapir ar mitevs, Torem...

erTxel, sadilis Semdeg, redaqciaSi rom Sevida, buarenarma `kalmis~ nomeri gauwoda.

— aq TqvenTvis isev usiamovno SeniSvnaa dabeWdili.

— marTla? ris gamo?

— miqarvaa. zneobis policiis mier viRac q-n oberis dapatimrebis gamoa dawerili.

JorJma gazeTi gamoarTva da werilis kiTxva daiwyo.

`dÁurua Tavs irTobs~ — aseTi saTauri hqonda im werils.

`safrangeTis cxovrebis~ saxelovani reportiori dRes gvicxadebs, rom q-ni oberi, romlis dapatimreba zneobis sazizRari policiis mier ukve SevatyobineT mkiTxvelebs, TiTqos Cveni fantaziis nayofi iyos. namdvilad ki es qalbatoni cxovrobs monmartrze, ekureilis quCaze, #18. sxvafriv Cven kargad gvesmis, ra interesi an ra interesebi aiZulebs valteris bankis agentebs, mxari miscen policiis prefeqtis agentebs, romelnic am duqnis arsebobas iTmenen. rac Seexeba aq nagulisxmev reportiors, isa sjobia, man ramdenime Tavis sensaciur axal ambavze gviambos, romlis saidumloebasac is ase xelmarjved xmarobs; vurCevT. dakmayofildes viRac-viRaceebis gardacvalebis qronikiT, romelsac meore dResve uaryofen. dakmayofildes arsad ar momxdari omebiT da gvirgvinosanTa mier warmoTqmuli mniSvnelovani sityvebiT, romelic aravis ar warmouTqvams. erTi sityviT, ikmaros is ambebi, romelic `valteris mogebas~ amravlebs. an iqneb isic gviambos, Tu ra mourideblad amJRavnebs mizans zogi qalbatonis mier gamarTuli sazeimo saRamo, romelsac didi gamarjveba hqonda. an kidev agvixsnas, rogor iwereba zogierTi SeniSvna sanovagis Sesaxeb da ramden Semosavals aZlevs aseTi SeniSvnebi zog Cvens Tanamokalmes.~

axalgazrda kacma sircxvili ufro igrZno, vidre brazi, da isRa gaigo, rom imisTvis aq raRac metad usiamovno ram ewera.

— vin mogcaT cnoba am saqmeze? — hkiTxa buarenarma.

dÁurua cdilobda gaexsenebina, magram ver SeZlo.

mere uceb moagonda:

— marTla, sen-potenma momca.

Semdeg `kalamSi~ dabeWdili werili erTxel kidev waikiTxa da uceb gawiTlda, radgan mixvda, rom meqrTameobas abralebdnen.

— rao?! — wamoiZaxa. — brals mdeben, viTom me fuls maZlevdnen imisTvis, rom...

— daswyevlos eSmakma, agrea! — gaawyvetina buarenarma. — metad usiamovno braldebaa. am mxriv Cveni patroni daundobeli kacia. qronikaSi xSirad moxdeba xolme, rom...

am wams sen-poteni Semovida. dÁurua mivarda da

— waikiTxeT `kalmis~ SeniSvna?

— ho, wavikiTxe da es-es aris qalbaton oberTan viyavi. es qali marTla arsebobs, magram dapatimrebuli ar yofila, amitom es xma usafuZvlod dairxa.

amis Semdeg dÁurua patronTan gaiqca. valterma civad da zizRiT gadmoxeda, da roca yvelaferi moismina, ganacxada: `im qalbatonTan mibrZandiT da iseTi sapasuxo werili dawereT, rom Tqvenze aseTi ramis dawera veRar gabedon. me vgulisxmob yvelafers, rac im werilSia. es ambavi yvelasTvis usiamovnoa: CemTvisac, gazeTisTvisac da TqvenTvisac. Jurnalisti keisris coliviT umwikvlo unda iyos~.

dÁuruam mxleblad sen-poteni waiyvana. etlSi Caisva da meetles miaZaxa:

— monmartri, ekureilis quCa #18.

uzarmazari saxli iyo. iZulebuli gaxdnen meeqvse sarTulze asuliyvnen. kari viRac dedakacma gauRo. sen-poteni rom dainaxa, hkiTxa:

— kidev ra gnebavT Cemgan?

— ai, es batoni moviyvane, — upasuxa man. — policiis inspeqtoria da Tqveni saqmis gacnoba surs.

dedakacma orive SeuSva da uTxra:

— Tqvens Semdeg kidev ori Jurnalisti movida, is ki ar vici, romelma gazeTma gamogzavna, — mere dÁuruas miubrunda da daumata: — maS gnebavT gaigoT, rogor iyo saqme?

— diax, Tqven policiis agentma dagapatimraT?

— ara, Cemo batono, — da xelebi aswia. — arasodes aravisac ar davupatimrebivar. saqme ase iyo: Cemi yasabi karg xorcs maZlevs, magram wonaSi TaRliTobs xolme. amas bevrjer movkari Tvali, magram xmas ar viRebdi. erTxel ori livri sakatlete vTxove, radgan Cems qaliSvils da siZes velodebodi, da uceb SevniSne, rom Zvalic gadmoayola. marTalia, sakatlete Zvlebi iyo, magram CemTvis awonili katletisa ar yofila. isic marTalia, am xorcisagan ragus gakeTebac SemeZlo, magram me imitom ki ar movTxove sakatlete, rom sxvisi Zvlebi moecaT CemTvis. me uari vuTxari xorcze. maSin yasabma beberi virTagva damiZaxa, me ki: — beberi jibgiri xar-meTqi! sityva sityvas mivayoleT da iseTi Cxubi avtexeT, rom sayasbos win asiode kaci mogrovda da xarxari atyda.

bolos, policieli movida da orive komisarTan migvipatiJa. wavediT, magram arc erTi ar gagvamarTles da gamogviSves. axla me meore yasabTan vyidulob, imas ki, davidaraba rom avicilo Tavidan, axlosac aRar vekarebi.

da gaCumda. dÁuruam hkiTxa:

— meti araferi?

— sruli simarTle mogaxseneT, Cemo batono, — da moxucebulma SesTavaza erTi Wiqa arayi, romelic dÁuruam ar miiRo, da `inspeqtors~ sTxova, sadac jer ars, moexsenebina, rom yasabi wonaSi TaRliTobda.

dÁurua redaqciaSi dabrunda da aseTi pasuxi dawera:

`kalmis~ viRac anonimurma mjRabnelma kalami iSova da amaze ukeTesi saqme ver moigona: Sari momdo erTi dedakacis gamo, romelic am mjRabnelis sityviT, TiTqos zneobis policiis mier yofiliyos dapatimrebuli. me uarvyof amas. me piradad vinaxule q-ni oberi, romelic, sul cota, samoci wlisa mainc iqneba. man dawvrilebiT miambo ambavi Cxubisa, romelic mas ori livri sakatlete xorcis gamo mouvida yasabTan da Semdeg uneburad iZulebuli gaxda policiis komisrisaTvis ganmarteba mieca. es iyo da es.

rac Seexeba `kalmis~ danarCen ciliswamebas, igi mxolod zizRis Rirsia. SeuZlebelia vupasuxo aseT rameze, radgan es cili anonimis amoZaxilia.


JorJ dÁurua~.
valterma da axalSemosulma Jak rivalma Tqves, es pasuxi sakmarisiao, da daadgines, imave dRes qronikis boloSi daebeWdaT.

dÁurua Sin adre dabrunda. cotaTi ukmayofilo da SeSfoTebuli iyo. ras upasuxebs mteri? an vin aris is? sad aris aseTi briyvuli Tavdasxmis mizezi? JurnalistebSi arsebuli mourideblobis gamo, am sisuleles SeiZleboda seriozuli Sedegi mohyoloda. im Rames dÁuruam kargad ver gamoiZina.

meore diliT Tavisi pasuxi gazeTSi amoikiTxa da darwmunda, rom mas, dabeWdils, xelnawerze ufro mebrZoli kilo hqonda, zogi sityva Sesarbilebelic ki iyo.

civi dRe iyo da Zlieri yinva idga. quCis orive mxareze ru trotuarebs yinulis ori zonariviT misdevda. gazeTi jer ar moetanaT. uceb dÁuruas gaaxsenda is dRe, roca misi pirveli werili — `afrikeli saldaTis mogonebani~ — daibeWda. xel-fexi eyineboda, nametnavad ki — TiTebi, amitom sirbili daiwyo sagazeTo kioskis irgvliv, sadac gamyidveli dedakaci mayalze dayudebuliyo da sarkmelSi marto cxviri da wiTuri loyebi gamoeyo.

bolos, roca gazeTis damtarebelma im sarkmelSi gazeTebis dasta Sesdo, dedakacma dÁuruas daukecavi `kalmis~ nomeri gadmoawoda.

man Tvali aavlo da Tavisi gvaris Zebna daiwyo, magram jer veraferi ipova. ukve SvebiT amoisunTqa, magram uceb or xazs Sua pasuxi SeamCnia.

ewera: `safrangeTis cxovrebis~ banakidan b. dÁurua uaryofs Cvens braldebas, magram, amave dros, styuis. miuxedavad amisa, mainc gvidasturebs, rom q-ni oberi arsebobs da agentma igi marTla gagzavna policiaSi. mas isRa darCenia, rom `agents~ ori sityvac miumatos — `zneobis policiis agentma~, da maSin yvelaferi aRiarebuli iqneba.

samwuxarod, zogi Jurnalistis sindisi mis niWze maRla ara dgas.

axla ki xels vawer: lui langremon~.

dÁuruas guli auCqrolda. Sin dabrunda da tanisamosis gamocvlas Seudga, is ki ar icoda, risTvis da ratom.

maS ase: dÁurua Seuracxyves da imdenad upatiurad moepyrnen, rom yoymanic ki aRar SeiZleboda. mere risTvis? arafrisTvis. viRac moxucebuli dedakacisTvis, romelsac yasabTan Cxubi mouvida. swrafad gadaicva tanisamosi da, Tumca jer rva saaTic Zlivs iqneboda, valteris sanaxavad wavida. patroni ukve zeze iyo da `kalams~ kiTxulobda.

— aba, ras ityviT? — sTqva man seriozulad, dÁurua rom dainaxa. — ukan veRar daixevT. — axalgazrda kacma araferi upasuxa, gamomcemelma ki ganagrZo: — axlave mibrZandiT rivalTan. Tqvens saqmes is moagvarebs.

dÁuruam ramdenime bundovani sityva wailuRluRa da feletonistTan wavida. Jak rivali jer isev loginSi iwva da zarma aayena. `kalmis~ SeniSvna rom waikiTxa, wamoiZaxa:

— daswyevlos eSmakma! meti gza ar aris, unda vewvio. meore sekundantad vina gyavT?

— jer aravin.

— buarenari rom moviwvioT, ras ityviT?

— keTili, buarenari iyos.

— kargad farikaobT?

— farikaoba sulac ar vici.

— eg ki ar momwons. dambaCis srola mainc gecodinebaT.

— cotaodeni.

— maS, kargi. manam am saqmes movagvarebde, Tqven varjiSobas SeudeqiT. erT wuTs momicadeT.

Tavis sapirfareSoSi gavida. isev male dabrunda pirdabanili, gaparsuli, gamowyobili, da Tqva:

— wavideT.

rivali patara sastumros qvemo sarTulSi cxovrobda da dÁuruac imave Senobis did sardafSi Caiyvana, romelic yovelmxriv Caketili iyo da srola-farikaobis savarjiSo darbazad iyo gadaqceuli.

feletonistma aanTo airis farnebis rigi, romelic Carigebuli iyo meore sardafis ukana kedlamde, sadac lurjad da wiTlad SeRebili rkinis kacis fituli idga. Semdeg magidaze dado ori axali sistemis dambaCa, romelic Caxmaxis mxridan iteneboda, da imnairad daiwyo mbrZanebloba, TiTqos ukve barierTan mdgariyo:

— mzada xarT? erTi, ori, sami! esroleT!

dÁurua usityvod emorCileboda: mklavs maRla swevda, umiznebda, esroda da xSirad muclis SuaSi axvedrebda: nasaldaTari iyo da, garda amisa, balRobisas mamis Zvel dambaCas ezoSi Camofrenil frinvels xSirad esroda xolme. Jak rivali kmayofilebiT imeorebda:

— keTili, kargi, Zalian kargi! yoCaR, yoCaR! ase isroleT SuadRemdis. ai vaznebi, nu momeridebiT, sul daxarjeT. roca davbrundebi, erTad visauzmebT da yvelafers giambobT.

marto datova da wavida. dÁuruam kidev ramdenimejer gaisrola, mere Camojda da Cafiqrda.

ra suleluri ambavia! mere amiT ras miaRwevs? gana duelis Semdeg aramzada isev aramzadad ar rCeba? gana gonivrulia, rom patiosanma kacma Tavisi sicocxle gansacdelSi Caagdos mxolod imitom, rom mas viRac salaxana udierad moeqca? da dÁuruas dabindul gonebaSi uceb gacocxlda norber de varenis sityvebi adamianis gonebis uZlurebis, Cveni interesebisa da azrebis ubadrukobis, Cveni moralis siRatakis Sesaxeb, da xmamaRla warmosTqva:

— RmerTmani, de vareni marTalia!

Semdeg wyurvili igrZno. uknidan wylis wveTebis xma moesma. onkani dainaxa, mouSva da wyali dalia. mere isev Cafiqrda. sardafi saflaviviT sevdiani iyo. etlebis Soreuli da yru xmauroba Soridan momaval qariSxals hgavda. neta ramdeni saaTi iqneba axla? dro am nestian jurRmulSi ise miizlazneba, rogorc, albaT, sapatimroSi midis xolme, sadac araferi ara Tvlis da ar aRniSnavs mis denas, garda zedamxedvelis gamoCenisa, rodesac saWmeli moaqvs. da JorJi icdida, didxans icdida.

bolos, nabijis xma da laparaki moesma. Jak rivali da buarenari Camovidnen. rivalma Soridanve dauZaxa:

— yvelaferi gavaTave.

dÁuruas egona, mopirdapirem ramdenime striqoniT bodiSi unda moixados. guli sixaruliT aufancqalda da wailuRluRa:

— marTla? madlobeli var.

feletonistma ki ganagrZo:

— langremonma yvela Cveni piroba miiRo: ocdaxuTi nabiji, srola — brZanebisamebr, damizneba — qvevidan zeviT. ase xeli ufro marjved geqnebaT, vidre zevidan qveviT damiznebisas. Sexede, buarenar, da darwmundebi, rom marTali var.

aiRo revolveri da isrola, Tanac aCvenebda, raoden advilia moaxvedro mizans, Tu qvevidan zeviT umizneb.

— axla ki wavideT da visauzmoT. ukve Tormeti dahkra.

da iqve restoranSi Sevidnen. dÁurua Cumad iyo da imitom Wamda, rom SiSi ar gamoemJRavnebina. mere buarenars redaqciaSi gahyva da iq maSinalurad, dabneulad muSaobda. yvelam daadastura, rom JorJi Zalian yoCaRad iyo.

sadilis Semdeg Jak rivali xelis CamosarTmevad Semovida da SeuTanxmda, rom xval, dilis Svid saaTze, sekundantebi etls miuyvandnen da yvelani bezines tyeSi wavidodnen, sadac dueli unda Semdgariyo.

yvelaferi ucbad da imgvarad moxda, rom mas, JorJ dÁuruas, monawileoba ar miuRia. mas erTi sityvis Tqmac ar ergo, arc azris gamoTqma, arc Tanxmobis micema an uarze dadgoma. yovelive iseTi siswrafiT datrialda, rom dÁurua Tavzardacemuli, dabneuli iyo da ara esmoda ra, rac irgvliv xdeboda.

buarenari sadiladac gahyva, radgan megobari iyo da mTel dRes ar moSorebia. cxra saaTze dÁurua Tavis oTaxSi midi-modioda. imdenad aRelvebuli iyo, rom fiqric aRar SeeZlo. erTi azriRa utrialebda TavSi: `xval duelia~, da es azri bundovnad da mZlavrad aRelvebda. dÁurua nasaldaTari ki iyo da xSiradac esroda arabebs, magram aseTi srolis dros mas didi xifaTi ar moeloda: ise isroda, TiTqos taxebze nadirobso.

bolos da bolos, man is Caidina, rac unda Caedina, da qveyanas ise aCvena Tavi, rogorc unda eCvenebina. masze laparaks astexen, gaamxneveben, miulocaven. Semdeg Sedga da xmamaRla wamoiZaxa, swored ise, rogorc Zlieri sulieri foriaqis dros iZaxian xolme: `ra pirutyvi vinme yofila!~

mere Camojda da fiqrSi CayvinTa. magidaze mis mier gadasrolili mtris savizito baraTi egdo. rivalma misamarTis Sesanaxad misca, da im erT dReSi meocejer waikiTxa: `lui langremon, monmartris quCa, 176~. da meti araferi. zedized Carigebul asoebs Cascqeroda da eCveneboda, TiTqos iq raRac idumali ram imaleboda, TiTqos Sig raRac saforiaqo azri iyo CaRvrili. `lui langremon!~ vin aris, ra kacia? ramdeni wlisaa? ra simaRlisaa? rogori ieri aqvs? gana aRmaSfoTebeli ar aris, rom viRac ucnobi, ucxo kaci modiodes da yovlad uazrod, mxolod JinisaTvis, viRac dedakacis gulisaTvis, romelic yasabs waeCxuba, sicocxles giwamlavdes?~ da erTxel kidev wamoiZaxa:

— ra pirutyvi vinme yofila!

uZravad, CafiqrebiT ijda da baraTs daJinebiT dascqeroda. uceb qaRaldis am nafleTis mimarT brazi moeria, brazi da siZulvili, romelTac raRac usiamovno mousvenroba daerTo. `tutucuri ambavia!~ magididan frCxilebis makrateli aiRo da ise gaxvrita dabeWdili gvari, TiTqo adamiani xanjliT gangmirao.

1   ...   6   7   8   9   10   11   12   13   ...   27


Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©atelim.com 2016
rəhbərliyinə müraciət