Ana səhifə

Gi de mopasani lamazi megobari nawili pirveli Tavi pirveli


Yüklə 0.84 Mb.
səhifə9/27
tarix26.06.2016
ölçüsü0.84 Mb.
1   ...   5   6   7   8   9   10   11   12   ...   27

SuaSi idga grZeli magida, romelic `mfrinav~ TanamSromlebs ekuTvnoda. Cveulebriv, igi sajdom skamad iyo gadaqceuli da zedmsxdomebs fexebi Camokiduli hqondaT, magram zogni fexmokeciT, TaTrulad isxdnen, zogjer ki xuTi-eqvsi kaci Cinuri kerpebiviT ijda zed da bilbokes TamaSobda.

bolos am gasarTobs dÁuruac SeeCvia da, sen-potenis daxmarebis da rCevis wyalobiT, saukeTeso Sedegsac miaRwia.

foresties gauareseba etyoboda, SedarebiT iSviaTad TamaSobda da Tavisi lamazi, wiTeli xis bilboke, romelic ukanasknel dros iyida, dÁuruas dauTmo saTamaSod, radgan igi mZime eCveneboda, misi megobari ki zortze Camokidebul Sav burTs Zlieri mklaviT advilad aTamaSebda da Cumi xmiT iTvlida: `erTi, ori, sami, oTxi, xuTi, eqvsi~.

swored im dRes, roca q-n valterTan unda esadila, man pirvelad daTvala zedized ocdaeqvsi.

`dRes bedi mwyalobs, — gaifiqra, — yvelaferSi vimarjveb~. da, marTlac, bilbokes TamaSis dros xelmarjvoba gazeTis TanamSromelTa Soris erTgvar upiratesobad iTvleboda.

dÁurua redaqciidan adre gavida, radgan tanisamosis gamocvlas apirebda. londonis quCaze rom adioda, win erT dabal da swrafad mimaval qals mohkra Tvali, romelic de marels hgavda. igrZno, rom pirisaxeSi sisxli auvarda da guli mZlavrad auCqrolda. qalis saxis dasanaxad gezi ibruna da quCis meore mxareze gadavida. Turme mxolod moeCvena, da SvebiT amoioxra.

xSirad ekiTxeboda xolme TavisTavs, rogor moiqceoda, de-marels pirispir rom Sexvedroda, salams miscemda, Tu Tavs moikatunebda da uxmod gauvlida gverdze?

`ar SevamCnev, morCa da gaTavda~, — fiqrobda TavisTvis.

cioda. arxebs yinulis qerqi gadahkvroda, trotuarebi gamSraliyo da farnebis Suqze nacris feri edoT.

Tavis oTaxSi rom Sevida, gaifiqra: `droa, bina gamovicvalo. es bina aRar gamomadgeba~. uceb iseTma nervulma sixarulma aitaca, egona, saxlebis saxuravebzec ki SevZleb xtomas`o. fanjarasa da sawols Soris daborialebda da xmamaRla gaiZaxoda: `nuTu marTla bedi mewvia? ho, bedia, bedi! mamas unda mivwero~.

drogamoSvebiT lurji werilebi mosdioda. misamarTi uxeSi da mTrTolvare xeliT iyo dawerili da JorJi mudam erTsa da imave striqonebs kiTxulobda: `Cemo Zvirfaso Svilo! gatyobinebT, rom Cven, me da dedaSeni, kargada varT. sayuradRebo ambebi araferi gvaqvs. mainc gauwyeb, rom~...

dÁuruas axlac ainteresebda soflis saqmeebi, mezoblebis bedi, miwis da mosavlis ambebi.

patara sarkis win TeTr yelsakravs ikeTebda da imeorebda: `xvalve mivwer mamas. dRes saRamos rom daminaxos iq, rogor gaocdeba Cemi bebrucuna! davificav, rom aseTi sadili mas nanaxi ar eqneba~. uceb didi da carieli oTaxis ukan naTlad dainaxa TavianTi Savi samzareulo da yviTeli qvabebi, kedlebze areklili maTi yviTelive Suqi. Rumelze kata ijda, Tavi cecxlisken hqonda mibrunebuli da mokuzul qimeras hgavda. dainaxa xis magidac, romelsac zed daRvril siTxeTa da drois meoxebiT msuye ieri hqonda; dainaxa wvniT savse Tasic magidis SuaSi, iqidan amomavali orTqli da or maTlafas Sua Cadgmuli sanTelic. misi ded-mama dinjad, glexurad, patara ylupebiT xvrepda am wvnians. JorJs maTi bebruli pirisaxis yoveli naoWi da maTi Tavebis da xelebis odnavi mimoxvrac ki axsovda. isic ki icoda, ras eubnebodnen yoveldRe erTmaneTs, roca urTierTis pirdapir vaxSamze isxdnen.

`droa iqaurobas vewvio, davxedo~, — gaifiqra. tanisamosi gadaicva, sanTeli Caaqro da gamovida. gare bulvarze rom midioda, kaxpebi aekidnen. dÁurua xels iTavisuflebda da iseTi zizRiT ambobda, `Tavi damanebeT!~ TiTqos isini SecdomiT aedevnen da Seuracxyofasac ki ayenebdnen. marTlacda, vina hgoniaT maT es axalgazrda? an iqneb es meZavebi patiosan xalxs salaxanebisgan veRar arCeven? fraki imitom Caicva, rom mdidar ojaxSi midioda sadilad, ganTqmul da pativcemul xalxTan, da am frakma iseTi grZnoba aRuZra, TiTqos TviTonac sxva adamianad gardaqmniliyo da maRali sazogadoebis namdvil wevrad qceuliyo.

brinjaos maRali SandlebiT ganaTebul karebSi Sevida da or laqias palto da joxi Taviseburi mimoxvriT gadasca.

yvela darbazi ganaTebuli iyo. q-ni valteri stumrebs meore oTaxSi, did darbazSi uxvdeboda. dÁurua momxiblavi RimiliT miiRo. axalmosulma or mamakacsac CamoarTva xeli — firmens da laroS-maties — deputatebs da `safrangeTis cxovrebis~ anonimur TanamSromlebs. laroS-maties redaqciaSi gansakuTrebuli avtoriteti hqonda, rasac sarCulad palataSi misi didi gavlena edo, eWvi aravis epareboda, rom erT mSvenier dRes is ministric gaxdeboda.

Semdeg forestie movida Tavis meuRlesTan erTad. q-ni madlena vardisfer kabaSi iyo morTuli da saucxoo lamazi ieri hqonda. dÁuruam SeniSna, rom orive deputati madlenas megobrulad dauxvda, da gaikvirva. madlena erT kuTxeSi, buxarTan, xuTiode wuTs Cumad elaparakeboda laroS-maties. imis qmars — Sarls — tanjuli ieri hqonda. erT TveSi Zlier gaxda, gamudmebiT axvelebda da imeorebda: `rogorc Cans, zamTari samxreTSi unda gavataro~.

norber de vareni da Jak rivali erTad movidnen. Semdeg oTaxis siRrmeSi kari gaiRo da valteri gamovida, Tan ori qaliSvili gamoiyvana, erTi Teqvsmeti wlisa, meore ki — Tvrametisa. erTi— uSno, xolo meore — lamazi.

Tumca dÁuruam icoda, rom gamomcemels ojaxi hyavda, mainc gancvifrda, radgan gamomcemlis qaliSvilebzedac imdens fiqrobda, ramdensac fiqroben xolme Soreul qveynebze, romelTa naxvas arasodes ar moelian. garda amisa, es qalebi sul patarebi egona, axla ki uceb gasaTxovrebi dainaxa. amis gamo iseve aiSala, rogorc aseTi SemTxvevis dros airevian xolme.

jer erTma qalma CamoarTva xeli, mere meorem, Semdeg oriveni ueWvelad maTTvis momzadebul patara magidas miusxdnen da ujraSi daiwyes fusfusi, sadac abreSumis Zafis gorglebi da koWebi elaga.

kidev viRacas elodebodnen. yvelani Cumad iyvnen da imnair uxerxulobas grZnobdnen, romelic win uZRvis xolme sadils, iseT sadils, sadac mosadileni erTmaneTs ar icnoben da TavianTi samsaxuridan da saqmidan pirdapir aq movidnen da urTierTi aq gaicnes.

dÁurua mowyenili iyo da kedlebs aTvalierebda. valterma Soridanve uTxra kvexniT:

— Cems suraTebs aTvalierebT, ara?

da sityvam `Cems~ dÁuruas yuri gahkawra.

— axlave gaCvenebT.

da lampa wamoiRo, raTa `misi~ suraTebi lampis Suqze ufro ukeT gamoCeniliyo.

— aq peizaJebi hkidia, — Tqva valterma.

kedelze SuaSi ekida giomes didi tilo, romelzec gamosaxuli iyo normandiis sanapiro qariSxlis molodinSi. mis qvemoT — arpinis `tye~, Semdeg — giomes `alJiris veli~. velis tatnobze moCanda aqlemi, romelic raRac ucnaur Zegls hgavda.

mere valteri meore kedels miadga da seriozulad, ceremonmeisteris kiloTi Tqva:

— aq ki didi tiloebi hkidia. kedelze oTxi suraTi ekida: Jerves `samkurnaloSi~, bastien-lepaJis `yanis momkeli dedakaci~, bugros `qvrivi~ da Jan-pol loransis `sikvdiliT dasja~. am ukanasknelze exata vandeeli mRvdeli, romelsac `cisferi~ razmi eklesiis kedelTan TofebiT xvretda.

da roca patroni mesame kedels miadga, mis saxeze Rimilma SeiTamaSa:

— aq ki mxiaruli suraTebi hkidia.

jer Jan beros patara suraTis win Sedgnen — `zemoT da qvemoT~. lamazi parizeli qali kibiT omnibusis saxuravze adis, misi Tavi ukve imperials gausworda da iq msxdomi mamakacebi maTken amaval axalgazrda pirisaxes siamiT sinjaven, xolo sxvebi, qvemo baqanze rom dganan, sxvadasxvanairad Sescqerian qalis kanWebs, erTni — gulnaklulad, meoreni ki — gulisTqmiT.

valteri lampas suraTisken iSverda da siciliT ambobda:

— ha? ras ityviT? Sesaqcevia Tu ara? sasaciloa Tu ara? — da Semdeg warmoTqva: — ai, mxatvar lamberis `daRupulis gadarCena~.

magidaze kata ijda da WiqaSi Cavardnil buzs gaocebiT dascqeroda. erTi TaTi ukve momarTuli hqonda da mzad iyo mweri swrafi moqneviT daeWira, magram jer mainc ver gaebeda da yoymanobda. neta rogor moiqceva?

Semdeg patronma detais `gakveTili~ aCvena — yazarmaSi saldaTi goSias dolis dakvras aswavlis — da Tqva:

— mSvenieria!

dÁurua siciliTa da aRtacebiT udasturebda:

— saucxooa! ra didebu...

da uceb ena Cauvarda: uknidan q-n de marelis xma moesma, romelicÝesaa mosuliyo. patroni ki isev suraTebs aCvenebda da ganmartebas aZlevda. axla is moris leluaris akvarelis win idga — `dabrkoleba~. quCaSi taxtrevani Sedga, radgan orma yoCaRma biWma gza gadauRoba. Wabukebi herkulesebiviT Widaoben. taxtrevanis sarkmlidan qalis ulamazesi saxe icqireba da ori goliaTis Sejibrebas moTminebiT, uSiSrad da odnav aRtacebiTac ki umzers... umzers... moTminebiT umzers.

valteri ganagrZobda:

—suraTebi sxva oTaxebSic maqvs, magram amdenad cnobili mxatvrebisa ar aris, aq ki SerCeuli saloni gavmarTe. amJamad axalgazrda mxatvrebis suraTebs vyidulob, sul axalgazrdebisas, da maragad vinaxav, sxva oTaxebSi vaTavseb da velodebi im dros, roca maTi avtorebi saxels moixveWen. — Semdeg sul Cumad daumata: — axla suraTebis sayidlad Zalian xelsayreli droa. mxatvrebi SimSiliT ixocebian da erTi groSic aRar aqvT, erTi groSic.

dÁurua usmenda valters, magram verc verafers xedavda da arc araferi esmoda, radgan q-ni de mareli iqve iyo, imis zurgsukan idga. rogor moiqces? Tavi daukras? magram, vin icis, iqneb man zurgi Seaqcios an Tavxeduri sityvac akadros? an ras ifiqreben sxvebi, dÁuruam rom salami ar misces?

da Tavis Tavs uTxra: `unda vcado da dro movigo~. erT wams ise aRelda, rom azrma gauelva, iqneb avad gavxde da am sababiT gaviparoo.

suraTebis daTvaliereba gaTavda. patronma lampa Tavis alagas dadga da axali stumris misasalmeblad wavida, dÁurua ki marto darCa da xelaxla Seudga suraTebis sinjvas, TiTqos maTi xilviT weRan sakmaod ver datkbao.

veRaraferi moisazra da sul airia. uknidan xmebi da calkeuli sityvebi esmoda. uceb q-ma forestiem dauZaxa:

— batono dÁurua!

dÁurua mivida. madlenas surda, misTvis gaecno erTi Tavisi megobari, romelic saqvelmoqmedo saRamos marTavda da undoda, es ambavi `safrangeTis cxovrebis~ qronikaSi yofiliyo dabeWdili.

dÁuruam wailuRluRa:

— ra Tqma unda... ra Tqma unda...

axla de mareli sul axlos idga, amitom Jurnalistma gabruneba da wasvla veRar gabeda.

uceb, — egona, vgiJdebio, — uceb klotildam xmamaRla dauZaxa:

— gamarjoba, lamazo megobaro! veRara mcnobT?

dÁurua umalve mibrunda. klotilda mis win idga, iRimeboda da TvalebSi sinaze da sixaruli exateboda. xeli gamouwoda.

dÁuruam kankaliT CamoarTva xeli da mainc raRac eSmakobis, raRac mzakvrobisa eSinoda. klotildam ki ganaTebuli saxiT ganagrZo:

— ra dagemarTaT? aRarsad CanxarT.

dÁuruas jer goneba ver moekriba da wailuRluRa:

— bevri samuSao maqvs... Zalian bevri. batonma valterma axali saqme momando, romelsac Zalian bevri dro miaqvs.

de mareli kvlav umzerda, xolo Jurnalisti imis TvalebSi sixarulis garda verafers poulobda. mere klotildam uTxra:

— ukve vici, magram eg sakmao sabuTi ar aris saimisod, rom megobrebi daiviwyoT.

erTmaneTs axalma stumarma daaSora: Semovida sqeli, mkerdgaxsnili dedakaci, romelsac wiTeli xelebi da wiTeli saxe hqonda da pranWiasaviT iyo davarcxnili da Cacmuli, Tanac iseTi mZime nabijiT modioda, rom es siaruli imis fexebis wonas da sisqes saqveynod amJRavnebda. raki im dedakacs, rogorc Canda, gansakuTrebul yuradRebas aqcevdnen, dÁuruam q-n foresties hkiTxa:

— vin aris?

— hercog de persemÁuris qali, romelic `TeTri TaTis~ fsevdonimiT wers.

dÁuruas gaukvirda da sicili moeria.

— TeTri TaTi! TeTri TaTi! me ki es `TaTi~ TqvensaviT axalgazrda megona. namdvilad ki, ai, Turme vin yofila! RmerTmani, momwons, Zalian momwons!

karebSi laqia gamoCnda da moaxsena:

— sadili mzad gaxlavT.

sadilma mxiarulad, xalvaTad Caiara. igi im sadilTagani iyo, sadac arc araferze, da imave dros, yvelaferzedac laparakoben. dÁurua patronis ufros qaliSvils, uSno rozasa da de marels Soris moeqca. nasayvarlevis mezobloba odnav akrTobda, de mareli ki karg gunebaze iyo da Cveulebrivi enamaxvilobiT saubrobda. Jurnalisti swuxda da im momReraliviT iqceoda, romelmac simReris dros kilo dakarga. magram TandaTan rwmena daubrunda da maT TvalebSic, roca erTmaneTs Sexvdebodnen xolme, kiTxva-pasuxi moCanda. bolos es Tvalebi erTmaneTs uwindeli vnebiani intimobiT CaexlarTa.

uceb dÁuruam igrZno, TiTqos magidis qveS fexze raRaca moelamuna. fexi odnav gaswia da mezoblis fexs Seaxvedra, romelmac ukan ar daixia. am wams erTmaneTs ar umzerdnen da TavianT mezoblebs elaparakebodnen.

dÁuruas guli ufancqalebda. muxli erTxel kidev waswia da pasuxad muxlze muxli miades. maSin dÁurua mixvda, rom maTi siyvaruli ganaxlda. raze laparakobdnen amis Semdeg? sul ubraloze, magram rodesac maTi Tvalebi erTmaneTs Sexvdeboda xolme, maT tuCebsac TrTola emCneoda.

axalgazrda kacs surda, patronis qaliSvilisTvis Tavaziani mezobloba gaewia, amitom drogamoSvebiT misTvis ramdenime sityvas imetebda, qalbatoni rozac dedasaviT umalve aZlevda pasuxs.

valteris marjvniv ijda hercog de persemÁuris qali, romelsac princesas ieri hqonda. dÁuruas amis gamo gulSi ecineboda. mere de marels Cumad hkiTxa:

— meoresac icnobT, `vardisferi dominos~ fsevdonimiT rom wers xolme?

— baronesa livarisa? diax, Zalian kargad.

— isic amasa hgavs?

— ara, magram isic amasaviT sasaciloa. xmeli da maRali bebrucunaa, samoci wlisa, xelovnuri kavebi aqvs, kbilebi — inglisuri da tanisamosi —restavraciis droindeli.

— neta sad ipoves aseTi saliteraturo jojoebi?

— Tavadaznaurul nakacarebs gamdidrebul burJuebSi mudam kargi gasavali aqvT.

— viTom eg aris erTaderTi mizezi?

— sxva mizezi ar arsebobs.

Semdeg valterma, orive deputatma, norber de varenma da Jak rivalma gamarTes politikuri kamaTi, romelic tkbileulis motanamde gagrZelda. roca stumrebi isev sastumroSi gadavidnen, dÁurua de marels miuaxlovda, TvalebSi Caxeda da hkiTxa:

— neba meZleva binamde migaciloT?

— ara.


— ratom?

roca aq vsadilob, mudam Cemi mezobeli laroS-matie macilebs xolme.

— maS rodis gnaxoT?

— xval, sauzmis dros mobrZandiT.

da erTmaneTs moSordnen.

dÁurua didxans aRar darCenila, radgan es saRamo mosawyeni iyo. kibeze rom Camodioda, daewia norber de varens, romelic is-is iyo gamosuliyo. moxucma poetma mklavSi xeli gauyara. dÁurua mas moqiSped aRar miaCnda, radgan gazeTis sxvadasxva dargSi muSaobdnen, amitom axla axalgazrda kacs bebrul mfarvelobasac ki uwevda xolme.

— cotaze ver gamacilebT? — hkiTxa dÁuruas.

— didi siamovnebiT, — upasuxa.

da malzerbis bulvars neli nabijiT gahyvnen. im Rames parizis quCebi dacarielda. civi Rame idga, iseTi Rame, roca qveyana Cveulebrivze farTo moCans, roca varskvlavebi TiTqos ufro maRla dganan da adamiani haeris civ sunTqvaSi raRac Soreuls, varskvlavebze ufro Soreuls grZnobs.

jer orive mgzavri dumda, Semdeg dÁuruam siCumis dasarRvevad Cailaparaka:

— rogorc etyoba, laroS-matie Zalian Wkviani da ganaTlebuli kaci unda iyos.

moxucma wailuRluRa:

— viTom?

gakvirvebulma axalgazrdam gaubedavad upasuxa:

— diax. saerTod cnobilia, rom palataSi erTi uniWieresTagania.

— SeiZleba, radgan brmebis samefoSi calTvala mefed moCans xolme. unda mogaxsenoT, rom aseT xalxs mokle Wkua aqvs: maTi Tvali fulisa da politikis iqiT verafers xedavs. eseni, Cemo kargebo, WkuaTxelebi arian, radgan maTTan araferze ar SeiZleba laparaki, araferze, rac ki CvenTvis Zvirfasia. maTi goneba mofonebulia da SeTxelebuli, rogorc mdinare sena anierTan. oh, ra Znelia iseTi kacis povna, romelsac SeuZlia azris farTe moqneva da didebis da xalvaTobis STabeWdilebis moxdena, swored iseTi STabeWdilebisa, romelsac adamiani zRvis napirze grZnobs xolme. me ramdenime aseT adamians vicnobdi, magram erTic aRar darCa cocxali.

norber de vareni mkafiod laparakobda, magram moSTobili xmiT, romelic Ramis siCumeSi maRla darekavda, misTvis rom Tavisufleba miecaT.

metad aRelvebuli da datyvevebuli iyo iseTnairi kaeSniT, romelic zogjer suls xuTavs da ise awkrialebs, rogorc miwa wkrialebs xolme did yinvaSi.

poetma ganagrZo:

— bolos da bolos, ra bedenaa, odnav meti Wkua geqneba Tu naklebi; sul erTia, mainc yvelaferi gaqreba.

da gaCumda. dÁurua am saRamos Zalian mxiarulad iyo.

— dRes yvelaferi Savad geCvenebaT, Zvirfaso metr, — SeniSna.

— me mudam ase meCveneboda, ymawvilo, — upasuxa poetma, — ramdenime wlis Semdeg Tqvenc igive dagemarTebaT. cxovreba mTas hgavs. manam aRma midixar, mwvervals Sescqeri da Seni Tavi bednierad geCveneba. magram Txemze rom axval, uceb Tvalwin daRmarTi, dasasruli, sikvdili gadageSleba. manam win aRmarTi gidevs, yvelaferi nela midis, xolo daRma rom daeSvebi, yovelive swrafad mirbis. Tqvens xnovanebas sixaruli da uamravi imedi SeSvenis, romelic, marTali rom mogaxsenoT, arasodes ar marTldeba. Cems xanSi ki aRarafers ar elodebi... garda sikvdilisa.

dÁuruas gaecina:

— daswyevlo eSmakma! Tqvenma sityvebma kankali momgvara.

norber de varenma ganagrZo:

— ara, Tqven jerjerobiT Cemi ar gesmiT, SemdegSi ki Cems naTqvams gaixsenebT. odesme ueWvelad dadgeba is dRe, — zogisTvis ki Zalian adrec, — roca sicils bolo eReba, radgan yvelafris ukan, rasac ki Sehyureb, ukve sikvdils amCnev. vici, Tqven arc ki gesmiT es sityva — sikvdili! Tqvens xanSi mas jer azri ara aqvs, Cems xanSi ki — saSinelia!

diax, adamiani am azrs ucbad gaigebs xolme — aravin icis, ratom da ra sababis gamo, da amis Semdeg cxovrebaSi yvelafers feri da ieri ecvleba. ukve TxuTmeti weliwadia, rac Cems Tavze sikvdili matliviT muSaobs. me vgrZnobdi, rom TvedaTve, saaTobiTac ki, dangreuli saxliviT vdabldebodi, da am xnis ganmavlobaSi ise davmaxinjdi, rom Cems Tavs TviTonac veRara vcnob. aRaraferi darCa Cems namdvil `mes~-gan, im mxiarul, cocxal da Zalovan kacisgan, romelic odesRac ocdaaTi wlisa iyo. me Tvalyurs vadevnebdi sikvdils, romelic saocari gonierebiT da boroti sidinjiT aTeTrebda Cems Sav Tmas. man wamarTva moqnili kani, kunTebi, kbilebi da mTeli tani, romelic odesRac me mekuTvnoda. sasowarkveTili sulis garda araferi aRar damitova da sacaa amasac waritacebs.

diax, im saZagelma Cemi arsis dangrevaze ganuwyvetliv imuSava da nel-nela saSinlad damRrRna, amJamad ki, rasac unda vakeTebde, an sadac unda viyo, yvelgan da mudam Cems sikvdils vxedav xolme. yovel nabijze mas vuaxlovdebi da yoveli Cemi amonasunTqi da moZraoba sikvdilis sazizRar saqmes aCqarebs. sunTqva, Zili, Wama, sma, muSaoba, ocneba da uklebliv yvelaferi, rasac ki vakeTebT, sikvdlisTvis keTdeba da masve emsaxureba. TviTon sicocxlec mxolod sikvdilia da meti araferi.

moicaT, Tqvenc gaigebT amas. TxuTmeti wuTi ifiqreT amaze da Tqvenc yvelafers aSkarad dainaxavT. axla ras eZebT? raRas eliT? siyvaruls? kidev ramdenjerme akocebT da Zalac dagelevaT.

kidev ra gnebavT? fuli? risTvis gindaT? qalebis sayidlad? ra bedenaa! an imisTvis, rom bevri WamoT, gasuqdeT da nikrisis qaris wyalobiT gaTenebamdis ikvnesoT?

kidev ra gsurT? kidev raRas elodebiT? saxeli? dideba? risTvisRa gindaT, ukeTu siyvaruli ukve gafrinda!

mere? dasasruli? mxolod sikvdili.

me axla ise axlo meCveneba is, rom xSirad survili mebadeba, xeli vkra da moviSoro. igi mTel dedamiwas hfaravs da irgvliv mTel sivrces avsebs. me yvelgan vpoulob mas: gzaze gasresili mweri, Camocvenili foToli da megobris wverSi gareuli WaRara — yvelaferi guls miklavs da mikivis: `aha, ai, sikvdili!~

igi miwamlavs namuSevars da yvelafers, rasac ki vxedav, vWam, vsvam, da rac miyvars: mTvaris Suqic, mzis amosvlac, diadi zRvac, mSvenieri mdinarec da zafxulis saRamos haeric, romelsac ase tkbilad visunTqav xolme.

isev neli nabijiT midioda, odnav qSinavda, TiTqos xmamaRla ocnebobda da TiTqmis aRarc ki axsovda, rom gverdiT msmeneli hyavda.

— da arasodes, — ganagrZo, — arasodes arc erTi arseba aRar brundeba. SeiZleba Zeglebis Camosasxmeli yalibi SevinaxoT, romelic mudam erTnair nivTs iZleva, magram Cemi sxeuli, Cemi saxe, Cemi azrebi da Cemi survili arasodes aRar gamoCndeba. marTalia, milioni da miliardi sulieri ibadeba, romelTac ramdenime kvadratuli santimetris areze CemisTana cxviri, CemisTana Tvalebi, Subli, loyebi, piri da sulic ki CemisTana eqnebaT, magram me, — me aRar davbrundebi da arc erTi iseTi wvrilmani ramec aRar gaCndeba, rom Cemi Tavi im niSniT mainc vicno. aRar gamoCndeba im uTvalav qmnilebaTa Soris, dausrulebliv sxvanairTa Soris, romelnic ase hgvanan erTmaneTs, magram yoveli maTgani mainc savsebiT damoukidebelia da ganumeorebeli.

ras movWido xeli? vis mivmarTo Cemi urvis kivili? vis davujero da ra virwmuno? yvela religia, maTi morali da maTi egoisturi dapirebanic suleluria, Sesazard uxamsuria. mxolod sikvdilia cxadi da ueWveli.

uceb Sedga, dÁuruas paltos sayeloze mohkida xelebi da nela warmoTqva:

amaze ifiqreT, ymawvilo, — ifiqreT mTeli dReobiT, TveobiT, wlobiT da sicocxlec sul sxvanairad mogeCvenebaT. scadeT moiSoroT yvelaferi, rac ki irgvliv gartyiaT. zekacuri ZaliT cocxladve amovardiT Tqvenive tanidan da daiviwyeT Tqveni interesebic, azrebic da mTeli kacobriobac. mere ukan miixedeT da mixvdebiT, Tu ramdenad umniSvneloa romantikosebis da naturalistebis dava, an xarjTaRricxvis ganxilva da angariSebis qeqva.

nabijs moumata da ganagrZo:

— da, garda amisa, sasowarkveTilebis saSinel Zalasac igrZnobT. daikargebiT, daiRupebiT da eWviT gaiwewebiT. oTxive mxriv akivldebiT: `miSveleT!~ — da arsaidan pasuxs ar miiRebT. xelebs gaiSverT, mSvelels dauZaxebT da siyvaruls, nugeSsa da gadarCenas moiTxovT, magram amaod, aravin gamoCndeba.

ra gvawvalebs? rad vitanjebiT? imitom, rom sulieri cxovrebisTvis ki ara varT gaCenili, aramed xorcielisTvis, magram bunebis mier naCuqarma azrovnebam ganviTarebul Wkuasa da cxovrebis ucvlel pirobaTa Soris garduvali xrami gaTxara.

aba SexedeT mdabio xalxs, sanam romelime didi ubedureba ar daatydebaT, kmayofili arian da saerTo seniT ar itanjebian, xolo pirutyvi maTze naklebad wvalobs.

erTxel kidev Sedga, ramdenime wams ifiqra da morCili kiloTi ganagrZo:

— me ki... me daRupuli kaci var. arc mama myavs, arc deda, arc Zma, arc da, arc coli, arc Svilebi da arc RmerTi.

cota xans iyuCa da daumata:

— da poeziis meti aRaraferi damrCa.

mere Sexeda cas, sadac mTvaris mkrTali baki cimcimebda, da leqsad Tqva:
da urviT vlamob gavaRo idumali marad kari

udabur caSi, sadac Zrwis naxtomi iremi-xaris.


Tanxmobis xids miadgnen, uxmod gavidnen da burbonebis sasaxles gauyvnen. norber de varenma xelaxla daiwyo:

— Cemo kargo, girCevT coli SeirToT. verc ki warmoidgenT, Cemi xnis kacisTvis ra sazarelia martooba. axla igi saSinel sevdas mgvris. saSinelia saRamoobiT oTaxSi buxris win marto jdoma. aseT dros meCveneba xolme, TiTqos mTel qveyanaze martodmarto viyo da yoveli mxridan gars mertyas aTasi ucnauri xifaTi da raRac saSineli idumaleba. mgonia, rom Cemsa da Cem ucnob mezobels Soris, romelic Txeli kedlis iqiT cxovrobs, imdenive manZilia, ramdenic Cveni mnaTobidan sxva romelime varskvlavamde.

aseT Jams raRac cieba Semipyrobs xolme. sevdis da kaeSnis cieba, da vSfoTav imis gamo, rom kedlebi damunjebulan da xmas ar iReben. martoxela kacis oTaxis dumilSi imaleba uRrmesi urva, romelic mxolod tans ki ar imorCilebs, aramed sulsac. sadRac aveji rom gaiWraWunebs, mTeli arsebiT SevkrTebi xolme: im Sav binaSi yovelgvari xmauri ucnauria da moulodneli.

isev iyuCa da Semdeg daurTo:

— ra kargia siberis dros Svilebi!

burgundiis quCis naxevari galies. poeti maRali saxlis win Sedga, zari Camohkra, dÁuruas xeli CamoarTva da uTxra:

— daiviwyeT, ymawvilo, Cemi bebruli ybedoba da axalgazrdulad icxovreT. mSvidobiT iyaviT.

da bnel talanSi miimala.

gulSewuxebulma dÁuruam gza gaagrZela. Tanac eCveneboda, TiTqo misTvis raRac ormo eCvenebinaT, ConCxebiT savse ormo, sadac odesme ucilobliv TviTonac unda Cavardniliyo.

— daswyevlos eSmakma! — waiburtyuna. — im kacs sulSi majlajuna uzis. me ar wavidodi imis azrebis gamofenaze, Tanac saukeTeso alagic rom damiTmon.

man gza dauTmo etlidan gadmosul Sin mimaval qals da xarbad SeisunTqa verbenisa da zambaxis surneli, romelic im qalisagan daiRvara.

uceb guli sasixarulo imediT autokda da mTeli misi arseba Seipyro de marelis gaxsenebam, romelsac xval unda Sexvedroda. dÁuruas yvelaferma gauRima, cxovreba naz daxvedras pirdeboda. ra saamuria xorcSesxmuli imedi!

bednierebiT SezarxoSebulma dÁuruam male CaiZina da adre wamodga, radgan ewada, paemanze wasvlamde bulonis tyis prospeqtze gasuliyo saseirnod.

RamiT niavma piri icvala. dari Serbilda da haerSi ianvris susxis magivrad aprilis mzis siTbo daiRvara. am dilas bulonis tyis mudmivi stumrebi naTeli da nazi daris mowodebas damorCilebodnen da saseirnod gamosuliyvnen.

1   ...   5   6   7   8   9   10   11   12   ...   27


Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©atelim.com 2016
rəhbərliyinə müraciət