Ana səhifə

Gi de mopasani lamazi megobari nawili pirveli Tavi pirveli


Yüklə 0.84 Mb.
səhifə13/27
tarix26.06.2016
ölçüsü0.84 Mb.
1   ...   9   10   11   12   13   14   15   16   ...   27

— SeiZleba, fanjara odnav gavaRo? mgoni, oTaxSi mZime haeri unda idges.

madlenam upasuxa:

— gaaReT. meca vgrZnob.

dÁurua sarkmelTan mivida da gamoaRo. Ramis surnelovani sigrile umal SemoiWra oTaxSi da sawolTan mdgari ori sanTlis Suqi Searxia. mTvare Tavis uxv da nel sinaTles wina RamesaviT agarakebis TeTr kedlebsa da zRvis did kriala zewarze hRvrida. dÁuruam mTeli mkerdiT daiwyo sunTqva da uceb igrZno, rom imedma xelaxla moicva igi. axalgazrda Jurnalists bednierebis moaxloebis grZnoba TiTqos maRla eweoda.

moixeda da uTxra:

— aq modiT, cotaodeni sufTa haeri SeisunTqeT. didebuli Ramea.

madlena wynarad mivida da mis gverdiT sarkmels mieyrdno. maSin man Cumi xmiT daiwyo:

— momismineT da ecadeT Cemi naTqvami sworad gaigoT. oRond nu aRSfoTdebiT imis gamo, rom aseT rames aseT dros geubnebiT. magram me zeg mivdivar, xolo, roca Tqven parizSi dabrundebiT, albaT, gvianRa iqneba. maS ase... Tqvenc mogexsenebaT, rom me sabralo Rataki var, meti araferi, da jer kidev ver mimiRwevia mdgomareobisaTvis. samagierod, nebisyofa da, mgoni, mcireodeni Wkuac unda mqondes. umTavresi ki is aris, rom me swor gzaze vdgavar. rodesac Tvalwin iseTi adamiani gidgas, romelmac ukve miaRwia warmatebas, windawinve ici, vis abareb Sens beds, xolo, roca adamiani mxolod axla iwyebs Tavis gzas, winaswar ver gaigeb, rogor daasrulebs igi am gzas. es kargic aris da, amave dros, saxifaToc. erTxel, TqvenTan rom viyavi, giTxariT, Cemi udidesi natvra is aris, rom TqvenisTana qali SevirTo-meTqi. dRes xelaxla vimeoreb amaves. nu mipasuxebT, jer maTqmevineT. amJamad am saTxovnels ara gTxovT, es axla samarcxvinoc iqneboda. minda mxolod SegatyobinoT, rom Tqven erT sityvas Cemi gabedniereba SeuZlia, rom Tqven SegiZliaT an ZmasaviT erTgul megobrad gamixadoT, an qmrad gamomiyenoT, — rogorc Tqveni survili iqneba, radgan Cemi tanic da Cemi sulic Tqven gekuTvniT. me ar minda, axlave miviRo pasuxi. me aq laparaki ki aRara msurs amaze, roca xelaxla mnaxavT parizSi, Tqveni pasuxic maSin magrZnobineT. manamde ki erT sityvasac nu metyviT, xom meTanxmebiT?

da saTqmeli ise gaaTava, madlenas arc ki Sexeda, TiTqo sityvebs Ramis wyvdiadSi isrodao. axalgazrda qali ise uZravad idga, TiTqo naubari ar esmoda: isic gareT ixedeboda da daSterebiT umzerda mTvaris mkrTali naTeliT Semosil farTo ares.

didxans idgnen gaunZrevlad, erTmaneTis gverdiT, mdumareni da Cafiqrebulni. mere madlenam neli xmiT Tqva:

— agrilda.

mibrunda da cxedarTan mivida. dÁuruac gahyva. roca miuaxlovda, darwmunda, rom cxedars marTla suni asdioda, da Tavisi savarZeli gaswia: aRar SeeZlo gvamis suni aetana, mere Tqva:

— dilaze kuboSi unda CavasvenoT.

man upasuxa:

— ho, ho, ra Tqma unda, mekuboe dilis rva saaTze mova. — da radgan dÁuruam oxvriT Tqva:

— sawyali, — imanac, Tavis mxriv, urviT amoioxra, da am oxvraSi bedisadmi morCileba gamokrTa.

axla isini iSviaTad ixedebodnen cxedrisken. ukve SeeCvivnen mas da gulSi TanagrZnobac ki daebadaT misdami, romelic maT jer kidev aSfoTebda da Tan abrazebda, radgan isinic mokvdavni iyvnen.

aRar laparakobdnen da zrdilobianad, uZilod fxizlobdnen. magram SuaRamem rom moatana, dÁuruas CasTvlima. roca gaiRviZa, dainaxa, rom q-n foresties eZina. Semdeg ufro myudrod mokalaTda savarZelSi da wailuRluRa: `rac unda Tqvan, RmerTmani, isev logini jobia~.

uceb moulodnelma xmaurma SeakrTo. mowyalebis da Semosuliyo. gareT ganTiadi idga. axalgazrda qvrivi meore savarZelSi ijda JorJis win da isic dÁuruasaviT iyo SeSinebuli. odnav gafiTrebuliyo, magram, miuxedavad Ramis Tevisa, uwindeliviT lamazi, qorfa da mSvenieri iyo.

dÁuruam cxedars gadaxeda da ZrwoliT wamoiZaxa:

— SexedeT, wveri!

gaxrwnil cxedars ramdenime saaTSi imodenive wveri amosvloda, ramodenac cocxal adamians ramdenime dReSi ezrdeba xolme. SeSinebulebi ise idgnen am sicocxlis winaSe, romelic jer kidev hRvioda mkvdar sxeulSi, TiTqos raRac saSineli saswauli, raRac zebunebrivi muqara yofiliyo mkvdreTiT aRdgomisa, raRac uCveulo da zardamcemi, romelic adamians Tavbrus asxams da azrebs uxlarTavs. Semdeg oriveni dasasveneblad wavidnen da TerTmet saaTze dabrundnen. roca Sarli kuboSi Caasvenes, orivem Sveba da mosveneba igrZno. sauzmis dros erTmaneTis pirdapir dasxdnen da moundaT, rame samxiarulo, gasamxnevebeli eTqvaT da, raki sasikvdilo saqmeebi daasrules, dro iyo, sasicocxlos dabrunebodnen.

Ria fanjaraSi gazafxulis nazi siTbo iRvreboda da karis win gafurCqnili mixakis tkbili suni SigniT Semohqonda.

q-ma forestiem dÁurua baRSi gaipatiJa. oriveni viwro gzas dinji nabijiT gahyvnen da naZvebisa da evkaliptebis suniT gaJRenTil haers siamiT isunTqavdnen.

uceb madlena Tavmoubrunebliv alaparakda, rogorc JorJi laparakobda wuxelis, dinjad, Cumad da seriozuli xmiT:

— momismineT, Zvirfaso megobaro, me ukve vifiqre imaze, rac guSin miTxariT. ar minda, upasuxod gagistumroT. arc hos geubnebiT, arc — aras. movicadoT, moviTminoT da erTmaneTi ufro axlo gavicnoT. Tqveni mxrivac guldasmiT moisazreT. nu ahyvebiT marto gulisTqmas, romelic aseT dros advilad modis da adviladve hqreba. magram Cveni sabralo Sarlis dasaflavebamde imitom gelaparakebiT amaze, rom Tqveni sityvebis Semdeg CemTvis metad saWiroa, icodeT, vina var me: daiviwyeT, rac miTxariT, Tu Tqvenc ar ekuTvniT imaT... iseT xalxs, visac SeuZlia Cemi xasiaTis gageba da Cemi SeTviseba. ecadeT, Cemi saTqmeli kargad gaigoT. qorwineba CemTvis xundi ki ar aris, aramed kavSiri. me msurs Tavisufali viyo, sul Tavisufali. Tavisuflad vimoqmedo, Cems saqmeebs movuaro, Tavisuflad viaro da yvelaferSi Cem Tavs vekuTvnode. me ar SemiZlia arc kontroli, arc eWvianoba da arc Cemi yofaqcevis kritika moviTmino. ra Tqma unda, valad viReb, ar Seuracxvyo im kacis saxeli, visac mivTxovdebi, da sircxvili ar vaWamo. magram, amave dros, saWiroa im kacmac valad idos, raTa Cemi Tavi Tanaswor mokavSired miiCnios da ise ar momeqces, rogorc Tavis Tavze ufro dabals, morCilsa da xelqveiT cols epyrobian xolme. vici, Cems azrs yvela ar iziarebs, magram me mas ar vuRalateb, morCa da gaTavda. erTsac davumateb. nu mipasuxebT, Tqveni pasuxi ualago da unayofo iqneba. Cven kidev vnaxavT erTmaneTs da amaze kidev vilaparakebT SemdegSi. axla ki wadiT da gaiseirneT. me ki `imasTan~ waval. erTmaneTs saRamoze vnaxavT.

JorJma madlenas xangrZlivi kocniT akoca xelze da usityvod wavida.

mxolod sadilis dros Sexvdnen erTmaneTs, Semdeg ki, radgan metad daRlil-moTenTilebi iyvnen, Tav-TavianT oTaxebSi wavidnen.

Sarl forestie meore dRes kanis sasaflaoze uzeimod damarxes. JorJ dÁuruam gadawyvita, parizSi dabrunebuliyo swrafi matarebliT, romelic oris naxevarze gadioda. q-ma forestiem sadguramde gaacila. matareblis wasvlis molodinSi dinjad midi-modiodnen baqanze da umniSvnelo rameze laparakobdnen.

namdvili eqspresi, xuTi vagonisagan Sedgenili matarebeli movida. Jurnalistma alagi daiWira da xelaxla gamovida salaparakod. ramdenime wuTs esaubra madlenas da uceb sevda da sinanuli igrZno imis gamo, rom iZulebuli iyo, es qali daetovebina, TiTqos Tavs samudamod anebebdao.

konduqtorma daiZaxa: `marseli, lioni, parizi, alagebi daiWireT!~ dÁurua vagonSi Sevida da ramdenime sityvis saTqmelad sarkmlidan gamoixeda. orTqolmavalma daustvina da matarebeli daiZra.

axalgazrda kaci vagonidan icqireboda da umzerda madlenas, romelic baqanze uZravad idga da JorJs Tvals ayolebda. uceb, sanam Tvalidan dahkargavda, dÁuruam orive xeliT kocna gaugzavna.

madlenam ufro moridebulad, gaubedavad da nazad upasuxa.

nawili meore


Tavi pirveli
JorJ dÁurua uwindel cxovrebas Seudga.

Zvel binaze, konstantinepolis quCaze dasaxlda da fxizeli cxovreba daiwyo, radgan mdgomareobis Secvlas moeloda. Jurnalistis da q-n de marelis urTierTobam TiTqmis col-qmruli xasiaTi miiRo, TiTqos dÁurua momavlisTvis windawinve emzadebao: mis sayvarels maTi kavSiris sidinje da ganzomileba xSirad ancvifrebda da siciliT imeorebda xolme:

— Sen Cems qmarze uaresi burJua yofilxar. RmerTmani, ar Rirda gacvla.

q-ni forestie jer ar dabrunebuliyo, radgan kanSi Sehgvianeboda. JorJma misgan werili miiRo, iwereboda, aprilis Sua ricxvebSi davbrundebio, da maT gamoTxovebas erTi sityviTac ar ixsenebda. JorJi icdida, gadawyvetili hqonda, Tu axalgazrda qvrivi Seyoymandeboda, yoveli Rone exmara, raTa madlena SeerTo, magram mas Tavis bedisa sjeroda da swamda, rom mas, JorJ dÁuruas, mimzidveli, gaurkveveli da uZleveli Zala hqonda, romelic yovel qals izidavda da ipyrobda.

mokle baraTma auwya, rom misi bedis saaTs sacaa unda daekra.

`me parizSi var, mnaxeT. — madlena forestie~.

da meti araferi. es baraTi dilis cxra saaTis fostam moutana, sam saaTze ki dÁurua ukve madlenas kibeze adioda, axalgazrda qalma orive xeli gauwoda da Tavisi lamazi, sandomiani RimiliT gauRima. ramdenime wams erTmaneTs daJinebiT Cascqerodnen TvalebSi.

mere madlenam CurCuliT uTxra:

— rom icodeT, ramdeni sikeTe miyaviT, im saSinel dReebSi marto rom ar damtoveT.

JorJma miugo:

— rasac ki mibrZanebdiT, yvelafers SegisrulebdiT.

dasxdnen. madlenam axali ambebis, valterisa da gazeTis yvela TanamSromlis ambavi gamohkiTxa. Turme im xanebSi xSirad igonebda gazeTs.

— gulnaklulad viyavi, TiTqos raRac maklda, — ambobda. — suliT da guliT Jurnalistad gadaviqeci. rac unda Tqvan, es xeloba mainc miyvars.

Semdeg dadumda. JorJs moeCvena, TiTqos mis RimilSi, mis kilosa da sityvebSi raRac SeniSna da raRac dapireba amoikiTxa, Tumca gadawvetili hqonda, win ar gamxtariyo, mainc hkiTxa borZikiT:

— maS ratom... ratom xelaxla ar daubrundebi… am xelobas... dÁuruas... dÁuruas saxeliT?

madlenam uceb Rimili Camoixsna, xeli saxeloze daado da dabali xmiT uTxra:

— magaze jer nurafers vityviT.

magram JorJi mixvda, rom madlena mis survils ar uaryofda, dauCoqa da xelebi vnebiT daukocna, Tan imeorebda:

— madlobeli var, madlobeli, rarig miyvarxarT!

madlena wamodga, dÁuruac ahyva da SeamCnia, rom qali Zlier gafiTrda, maSin mixvda, rom mas moswonda, iqneb didi xanic aris, rac moswonda. da radgan am wuTs pirispir idgnen, JorJma mklavebi moxvia da Sublze akoca — grZeli da nazi kocniT akoca.

madlenam Tavi gaiTavisufla da seriozulad uTxra:

—yuri migdeT, megobaro. jer veraferi gadavwyvite, magram SeiZleba `ho~— giTxraT. piroba momeciT, rom amas saidumlod SeinaxavT, manam laparakis uflebas ar mogcemT.

JorJma Sefica da sixaruliT savse guli waiRo Sin. mas Semdeg, roca ki madlenas sanaxavad mividoda xolme, cdilobda Tavi Seemagrebina da garkveuli Tanxmoba ar moeTxova, miT ufro, rom madlena momavalze laparakis da gegmis SemuSavebis dros orives cxovrebas mudam akavSirebda, da es sityvebi dÁuruasTvis ufro mniSvnelovani iyo, vidre formaluri Tanxmoba.

dÁurua gulmodgined muSaobda, cotas xarjavda da cdilobda cotaodeni fuli daegrovebina, raTa qorwilisaTvis ufulod ar darCeniliyo. ramdenadac uwin xelgaSlili iyo, axla imdenadve gaZunwda.

zafxuli gavida, Semodgomac gahyva, da mainc aravis eWvic ar hqonda, radgan erTmaneTs iSviaTad da Cveulebriv pirobebSi xvdebodnen.

erT saRamos madlenam Rrmad Caxeda TvalebSi da hkiTxa:

— q-n de marelisTvis jer araferi giTqvamT?

— ara, megobaro, ar miTqvams, radgan dagpirdiT, es ambavi saidumlod Semenaxa, amitom aravis ar vuTxari.

— maS droa, SeatyobinoT, me ki valters da imis cols vetyvi. es saqme am kviras gavaTavoT, kargi?

dÁurua gawiTlda.

— keTili, Tundac xvalve gavaTavoT.

madlenas TiTqos ar surda misi darcxvenis danaxva, amitom nela moaSora Tvali da ganagrZo:

— Tu sawinaaRmdego araferi geqnebaT, jvari maisis dasawyisSi daviweroT. xelsayreli droa.

— yvelaferSi sixaruliT gemorCilebiT.

— aTi maisi SabaTs modis. minda es dRe avirCio, radgan swored am dRes davibade.

— Tanaxma var, aT maiss iyos.

— Tqveni mSoblebi ruanis axlo cxovroben, ara? mgoni, ase miTxariT.

— diax, ruanis axlo, kanteleSi.

— riT cxovroben?

— mamaCems wvrili... cotaodeni renta aqvs.

— marTla? Zalian minda gavicno.

JorJs Zalian Sercxva da Seyoymanda:

— keTili, magram...… magram...

da radgan mtkice xasiaTi hqonda, uceb gadawyvita:

— Zvirfaso megobaro, Cemi mSoblebi glexebi arian, duqani aqvT da Cems gazrdaze araferi ar daiSures. ar meTakileba, magram maTi...… maTi ubralo...… SeiZleba maTi sofluri yofaqceva gexamuSoT.

madlenam gulkeTili RimiliT upasuxa:

ara uSavs ra, Seviyvareb. vestumrebiT, ase msurs, amaze kidev visaubrebT. mec Raribi xalxis Svili var... magram oboli var. amqveynad aRaravina myavs,…— xeli gauwoda da daumata: — Tqvens meti.

JorJma didi sinaze igrZno da guli auCuyda. es axalgazrda kaci am dedakaciviT jer arc erT qals ar daemorCilebina.

— erTi azri mawuxebs, — Tqva madlenam, — magram misi ganmarteba meZneleba.

— ra moxda, ra gawuxebT? — hkiTxa dÁuruam.

— iciT, ras getyviT, megobaro, mec sxva qalebiviT... sxva qalebiviT susti var, me Cemi Jini maqvs, yvelaferi brwyinvale da sazeimo miyvars. Zalian bednieri viqnebodi, aznauris gvari rom mqonoda. iqneb moaxerxoT da Cveni daqorwinebis gamo… Tqvens gvars aristokratiuli ieri misceT? — da ise gawiTlda, TiTqos misi Txovna samarcxvino yofiliyo.

dÁuruam ubralod upasuxa:

— amaze xSirad mifiqria, magram, mgoni, advili ar unda iyos.

— ratom?


JorJma gaicina:

— imitom, rom meSinia, Cemi Tavi masxarad aravis avagdebino.

madlenam mxrebi aiCeCa:

— sulac ara, sulac ara, yvela ase iqceva da aravisac ar dascinian. Tqveni gvari orad gahyaviT: `dÁu-rua~-d da sul sxva ram gamova.

JorJma maSinve im kaciviT upasuxa, vinc es saqme Zalian kargad icis:

— ara, ar ivargebs, eg xerxi metismetad ubraloa, naTrevi da gacveTili. vfiqrobdi, Cemi soflis saxeli ameRo, jer saliteraturo fsevdonimad gamexda, Semdeg uceb Cemi saxelisTvis mimematebina da mere, dro rom gavidoda, rogorc Tqvenc mirCieT, Suaze gameyo.

madlenam hkiTxa:

— Tqvens sofels kantele hqvia, ara?

— diax.

qali Cafiqrda.



— ar ivargebs, sityvis dasasruli ar momwons, aba vcadoT, iqneb rogorme odnav SevcvaloT... kantele?

magididan kalami aiRo da qaRaldze saxelebi Camowera, Tanac sinjavda, TiTo saxeli rogor esmoda smenas. mere uceb wamoiZaxa:

— mzad aris, vipove!

da furceli gauwoda. JorJma waikiTxa: `qalbatoni dÁu rua de kantel~, ramdenime wams ifiqra da seriozulad upasuxa:

— diax. Zalian kargia.

madlena aRtacebuli iyo da imeorebda:

— dÁu rua de kantel... dÁu rua de kantel... qalbatoni dÁu rua de kantel. didebulia! mSvenieria! — da darwmunebuli kiloTi daumata: — naxavT, yvelas ra advilad mivaRebinebT am gvars. SemTxvevas gamoyeneba unda. xvalindeli dRidan Tqvens werilebs ase moawereT: `dÁu rua de kantel~, qronikas ki — mxolod `dÁu rua~. es presaSi sul ubralo ambavia da aravin ar gaocdeba imis gamo, rom fsevdonimi airCieT. qorwinebamde kidev odnav SevcvliT da nacnobebs vetyviT, rom Tqveni samsaxurisa da Tavmdablobis wyalobiT uwin nawilak `dÁu~-s ar awerdiT, an sulac arafers ar vetyviT. mamaTqvens ra hqvia?

—aleqsandre.

madlenam ramodenimejer gaimeora: `aleqsandre... aleqsandre...~ da mis xmovanebas yuri miugdo, mere sufTa qaRaldze dawera: `b-ni da q-ni aleqsandre dÁu rua de kantel pativiscemiT auwyeben maT Svilis b-n JorJ dÁu rua de kantelis da q-n madlena foresties qorwinebas~.

nawers Soridan daxeda da aRtacebiT Tqva:

— mardi da Wkviani adamiani yvelafers miaRwevs.

quCaSi rom gamovida, dÁuruas moeCvena, TiTqos gazrdiliyo da namdvil vaJbatonad gadaqceuliyo, radgan mtkiced gadawyvita, amieridan aznaurulad `dÁu-rua~ Suaze gaeyo, es gvari daeCemebina da ufro metic: `dÁu rua de kanteli~ daesakuTrebina. igi ufro yoCaRi nabijiT miabijebda, Tavic ufro maRla aewia, ulvaSi amayad aigrixa da namdvili aznauris niri aisaxa, gamxiarulebuls mounda gamvlelebisTvis eTqva:

— me dÁu rua de kanteli mqvia.

magram Sin rom dabrunda, mtkivneuli azri aekviata: q-ni de mareli unda Seemzadebina, maSinve dajda, werili dawera da xvalisTvis daibara.

`advili saqme ar aris... Zlier qariSxals unda gavuZlo~.

JorJi aucilebel mosaxdens bunebiT Tandayolili uzrunvelobiT emorCileboda, rac cxovrebis gzaze usiamovnebaTa gadalaxvaSi Sveloda xolme. amitom feletonis dasawerad dajda, rac axali gadasaxadebis SemoRebas Seexeboda.

werilSi dÁurua, sxvaTa Soris, gamoTqvamda azrs, gadasaxadi daedoT gvaris aznaurul nawilakze, `de~ an `dÁu~— asi franki weliwadSi, xolo titulze, baronidan Tavadamde _ xuTasidan aTasamde, da moawera: `d.de kantel~.

meore dRes sayvarlisgan saqalaqo depeSa miiRo. klotilda atyobinebda, rom pirvel saaTze movidoda.

JorJi ciebiani RelviT ucdida. gadawyvetili hqonda, yvelaferi uceb gadmoelagebina, uceb eTqva saubris dasawyisSive. Semdeg, pirveli foriaqi rom gaivlida, klotilda daejerebina, daemtkicebina, rom mas ar SeeZlo samudamod darCeniliyo ucolod, da radgane b-n de marels daJinebiT surs jer cocxali iyos, dÁuruas ar SeeZlo sxva vinme qalze ar efiqra, raTa igi cxovrebis kanonier megobrad gaexada.

mainc did aRelvebas grZnobda. zarma rom Camohkra, guli aufancqalda, klotilda mivarda da gadaexvia.

— gamarjoba, lamazo megobaro! — da JorJis mklavebis sicive rom igrZno, Sexeda da kiTxa:

— ra dagemarTa?

— dajeqi, — uTxra. — seriozulad unda movilaparakoT.

klotildam pirbade aiwia, Sliapa ar moixada, dajda da lodini daiwyo.

dÁuruam Tvalebi daxara da salaparakod moemzada, mere nela daiwyo:

— Zvirfaso megobaro, Senve xedav, rogor mawuxebs, mawvalebs da mtanjavs Cemi saTqmeli, Zalian miyvarxar, suliT da guliT miyvarxar, amitom ufro Seni datanjvis SiSi miklavs guls, vidre TviTon ambavi, romelic axla unda Segatyobino.

klotildas feri ecvala, kankali igrZno da Zlivs waiCurCula:

— ra moxda? male miTxari!

man sevdianad, magram mtkiced uTxra im naZaladevad mwuxare kiloTi, romliTac saamur ubedurebas atyobineben xolme:

— is moxda, rom cols virTav.

klotildas oxvra aRmoxda, gulis siRrmidan amovardnili sevdiani oxvra qalisa, romelsac guli misdis. ixrCoboda, xma ver amoeRo; mxolod xSirad sunTqavda. da radgan de mareli sdumda, dÁuruam ganagrZo:

— ver warmoidgen, rogor vitanjebodi, sanam amas gavbedavdi. me arc fuliani kaci var da arc TvalsaCino alagi miWiravs. me marto var, dakarguli var parizSi da saWiroa iseTi vinme myavdes gverdiT, vinc damarigebs, gamamxnevebs, mxars momcems xolme. me mokavSires, meuRles, megobars veZebdi da kidevac vipove.

da im imediT daCumda, rom raime pasuxs miiRebda, da ukve mZvinvare brazis da Seuracxyofis mosasmenad Seemzada.

klotildam xeli gulze miido, TiTqos misi Semagreba undoda, igi isev Zlivs sunTqavda. mkerdi Zlier uRelavda da Tavi ucancarebda.

JorJma gamoarTva xeli, romelic savarZelze edo, magram klotildam umalve gamohglija. Semdeg, gacbunebulma waiCurCula:

— ooh, RmerTo Cemo!

JorJma fexebTan dauCoqa, magram ver gaubeda mihkareboda. misi dumili ufro aRelvebda, vidre grigaliseburi afeTqeba aaRelvebda.

— klo, Cemo patara klo, gaige, ra dReSi var, oh, neta Seni SerTva SemeZlos, ra bednieri viqnebodi! magram Sen qmari gyavs. maS raRa meqna? moifiqre, Sen TviTonve moifiqre, me sazogadoebaSi Cemi alagi unda movZebno, es ki SeuZlebeli saqmea, sanam ojaxs ar gaviCen. garwmuneb, iseTi droc iyo, roca Seni qmris mokvlac ki mindoda.

dÁurua rbili, sevdiani da tkbili xmiT laparakobda, romelic yurs musikasaviT elamuneboda. misi sayvarlis Tvalebidan orma kurcxalma nela gamoJona, loyebze Camocurda. mere wamwamebze kidev ori gamoCnda. JorJma dainaxa da waiCurCula:

— ooh, klo, nu stiri, klo, gexvewebi, nu stiri-meTqi, Seni cremli guls miklavs.

maSin klotildam Tavs Zala daatana, raTa siamaye da pativi SeenarCunebina, da mTrTolvare xmiT, im qalis xmiT, romelic sacaa unda aqviTindes, hkiTxa:

—vin aris... vis irTav?

dÁurua wamiT Seyoymanda, magram Semdeg mixvda, rom Tqma saWiro iyo, da upasuxa:

— madlena foresties virTav.

klo mTeli taniT acaxcaxda, magram isev usityvod ijda Rrmad Cafiqrebuli, TiTqos daviwyeboda, vin iyo mis winaSe muxlmoyrili. mis TvalebSi axal-axali gamWvirvale wveTebi Cndeboda, cvioda da momdevno kurcxlebs uTmobda alags.

klotilda wamodga. dÁurua mixvda: ise wavidoda, rom erT sityvasac ar etyoda _ arc samduravs, arc Sesandobars. aman JorJs gulis siRrmemde gahkra da damcireba agrZnobina. ar undoda, uxmod gaeSva, da kabas moeWida, savse fexebs moexvia, grZnobda, rom es fexebi daWimuli iyo da uZaliandeboda.

— gemudarebi, agre nu waxval, — eajeboda.

maSin klotildam zevidan iseTi uimedo, sveli, momajadoebeli da sevdiani TvalebiT gadmoxeda, rom qalis gulis godeba savsebiT gamoCnda, da luRluRiT uTxra:

— me, me saTqmeli araferi maqvs... me... ra giyo... Sen marTali xar. Sen... Sen... rac gindoda, ipove.

mere dausxlta da wavida. JorJi aRar cdila klotilda daetovebina. marto rom darCa, wamodga. gabruebuli iyo, TiTqos TavSi magrad Caartyeso. Semdeg garemoebas Seurigda da gaifiqra:

` maS ra meqna, meti raRa SemeZlo! kidev kargi, rom aliaqoTi ar amitexa~, — da TiTqos gulidan mZime lodi moexsnao, uceb SvebiT igrZno, rom Tavisufali iyo, rom isev Tavis Tavs ekuTvnoda da mzad iyo axali cxovreba daewyo. kedels muStebi dauSina. TiTqos beds ebrZoda, radgan gamarjvebiT da Zal-RoniT iyo SezarxoSebuli.

roca madlenam hkiTxa: `qalbatoni de mareli gaafrTxileT?~, man gulmSvidad upasuxa: `ra Tqma unda~, q-ma forestiem Tavisi naTeli TvalebiT Sexda, TiTqos scdida, da hkiTxa:

— ar aRelda?

— ara, sulac ara. pirukuRmac moxda, kidevac momiwona.

axali ambavi male gavrcelda. zogs ukvirda. zogi irwmuneboda: winaTve vicodiTo, xolo zogi ise iRimebda, TiTqos ambobda: Cven eg ambavi sulac ar gvaocebso.

axla axalgazrda kaci Tavis feletonebs ase awerda: `d. de kantel~, qronikas — `dÁu-rua~, iSviaTad daweril politikur werilebs ki — `dÁu rua~. naxevar dros daniSnulTan atarebda. madlena ZmasaviT elazRandareboda, romelsac WeSmarit da Cum sinazes raRac survils umatebda da am grZnobas naklsaviT malavda. sacoles gadawyvetili qonda, saidumlod daeweraT jvari da imave saRamos ruanSi wasulivnen. jvrisweras mxolod saWiro mowmeni unda daswrebodnen. meore dRes axalgazrdebi Jurnalistis mSoblebs gadaexveodnen da iq ramdenime dRes darCebodnen.

dÁu-rua cdilobda, sacolesaTvis am gegmaze xeli aeRebinebina, magram sawadels ver miaRwia da bolos Tanxmoba misca.

aTi maisic movida. axalgazrdebs eklesiuri jvriswera da wesi zedmetad miaCndaT, radgan, sul erTia, stumrebi ar eyolebodaT, amitom mers estumrnen, Caewernen, dabrundnen, wasasvlelad moemzadnen da saRamos eqvs saaTze sen-lazares sadguridan normandiaSi wavidnen.

sanam vagonSi martoni darCebodnen, erTmaneTs aTiode sityvac ver uTxres. xolo Semdeg, gzaSi yofna rom igrZnes, urTierTs gadaxedes da gaicines: raRac sircxvili igrZnes da misi gamomJRavneba eTakilebodaT.

matarebeli batiniolis sadgurs nela gascda da gadaWra udaburi mindori, romelic parizis zRudedan senamde gadaWimula.

dÁu-rua da misi coli drogamoSvebiT ramdenime sityvas ityodnen xolme da mere fanjridan isev bunebas aTvalierebdnen. anieris xidze rom gadiodnen, mebadurni, menaveni da nav-xomaldiT mofenili mdinare dainaxes da Zalian gaexardaT. maisis mZlavri mze cerad nasroli sxivebiT wynar, TiTqmis uZrav mdinares da navebs lekavda. arc wylis dineba moCanda, arc moqceva, igi TiTqos saRamos siTboSi da sinaTleSi gaxevebuliyo, erTi afriani navi wylis SuagulSi gasuliyo, orive boloSi TeTri selis ori didi samkuTxedi afra gaeSala, odnav niavsac ki grZnobda da safrenad Semzadebul uzarmazar frinvels hgavda.

dÁu-ruam waiCurCula:

— gagiJebiT miyvars parizis midamoebi da aqaur Semwvar Tevzze ukeTesi mogoneba ar momepoveba,

madlenam upasuxa:

— navebi? ra mSvenivrad mocuraven wylis zedapirze mzis Casvlis dros da ra saucxooa am dros Sig jdoma.

Semdeg gaCumdnen, TiTqos TavianTi warsulis gaxsenebas veRar bedavdnen, dumdnen, isxdnen da, SesaZlebelia, sinanulis poeziiTac tkbebodnen.

dÁu-rua colis pirdapir ijda. xeli gamoarTva da akoca.

roca davbrundebiT, — uTxra, — zogjer SatuSi visadilebT xolme.

madlenam waiCurCula:

— bevri saqme gveqneba. — TiTqos undoda eTqva: `sasargeblos siamisTvis ver gavwiravTo~.

JorJs misi xeli isev eWira da gulisfancqaliT fiqrobda, rogor daewyo alersi. vinme umanko qali ise ar SebhoWavda mas, rogorc madlenas cocxali da cbieri Wkua uZnelebda saqmes. eSinoda, cols suleli ar hgoneboda an mxdali, an nametnav gambedavi, an sulwasuliviT ar aCqarebuliyo, an kidev undilad ar dahgvianeboda. xels odnav uWerda, magram madlena Zaxilze pasuxs ar aZlevda. mere uTxra:

1   ...   9   10   11   12   13   14   15   16   ...   27


Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©atelim.com 2016
rəhbərliyinə müraciət