Ana səhifə

Nemuno žemupio salpos dirvožemių hidrologinėS, fizikinėS, cheminės ir biologinės savybės bei sąsajos tarp jų


Yüklə 18.5 Kb.
tarix24.06.2016
ölçüsü18.5 Kb.
ISSN 1392-3196

Žemdirbystė, t. 94, Nr.1 (2007), p. 115-149

UDK 631.556:579

NEMUNO ŽEMUPIO SALPOS DIRVOŽEMIŲ HIDROLOGINĖS, FIZIKINĖS, CHEMINĖS IR BIOLOGINĖS SAVYBĖS BEI SĄSAJOS TARP JŲ




Vytautas GIPIŠKIS1, Alvyra ŠLEPETIENĖ1,
Elena ARLAUSKIENĖ1, Eugenija LENKŠAITĖ1, Arvydas MALIŠAUSKAS2



1Lietuvos žemdirbystės institutas

2Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio institutas

El. p.: vgipiskis@takas.lt; alvyra@lzi.lt


Santrauka

Nemuno deltos užliejamose pievose tirtos pagrindinės dirvožemių grupės ir pogrupiai. Potvynio tėkmių zonoje aukšto lygmens smėliniai karbonatingieji (FLc-ar), vidutinio lygmens sekliai glėjiški pasotintieji (FLe-glp-w), žemo lygmens sekliai glėjiniai pasotintieji (FLe-glp-h), apneštieji durpiškieji (FLu-hib) salpžemiai; priežemyninėje zonoje – paprastieji durpiškieji salpžemiai (FLu-ha), retai užliejami glėjiški (PZg) ir geležingieji (PZf) jauražemiai; avandeltos pakrantės ruožo puveningieji (GLm) bei durpiškieji (GLu) šlynžemiai. Potvynio tėkmių zonoje vyrauja dulkiški vidutinio sunkumo priemoliai su didele dumblo frakcija, priežemyninėje – limnoglacialiniai rišlūs smėliai ir durpžemiai.

Apibendrinti dirvožemiui įtakos turinčių tirtų 13-kos veiksnių duomenys: salpos dirvo­dara, hidrologija, dirvožemių frakcinė granuliometrinė sudėtis, fizikinės, cheminės savybės, sunkieji metalai, humuso sudėtis, dirvožemio agregatinė struktūra, mikrobiologinis ir hidrolizinių fermentų aktyvumas, pievų žolynų derlingumas bei jų cheminė sudėtis. Tarp šių veiksnių nustatytos sąsajos.

Tolstant nuo upės vagos, pievos paviršius žemėja, gruntinio vandens lygis (GVL) aukš­tėja, organinių medžiagų koncentracija dirvožemyje didėja nuo 5,2 iki 68,5 %. Organinėse medžiagose humino koncentracijai didėjant, didėja nesubrendusio ir tirpiojo humuso koncen­tracija. Tirpių humuso rūgščių sudėtyje vyrauja fulvorūgštys. Sausų dirvožemių sunkiai tirpių frakcijų masė yra santykinai didesnė, o užmirkusių – mažesnė. Mineraliniuose dirvožemiuose, didėjant organinių medžiagų kiekiui, mažėja kalcio ir didėja sunkiai tirpstančių molio humatų frakcijų masė. Durpiškuose salpžemiuose kalcio humatų frakcija labai maža, bet labai didelės pusantradeginių ir molio humatų frakcijos.

Labai didelis dirvožemio agregatinis struktūringumas: vandenyje patvarūs, didesni kaip 0,25 mm agregatai sudaro iki 88 %. Didėjant humino kiekiui dirvožemio organinėse medžiagose, makroagregatų mažėja, o mikroagregatų daugėja.

Cheminės savybės: salpiniams dirvožemiams būdingas artimas neutraliam rūgštumas, didelis fosforingumas, kalcingumas ir magningumas.Trąšiausi tėkmių zonos salpžemiai. Prieže­myniniuose jauražemiuose suminio azoto, fosforo, kalio, kalcio ir magnio yra atitinkamai 1,2, 1,7, 1,2, 1,5 ir 2,2, o judriųjų atitinkamai – 1,8, 2,4, 1,2, 3,7 ir 6,6 karto mažiau.

Sausuose mineraliniuose salpžemiuose vyksta intensyvi organinės medžiagos mine­ralizacija, o durpžemiuose mikrobiologinis aktyvumas yra silpnas. Santykis tarp amonifikuo­jančių ir azotą asimiliuojančių mikroorganizmų skirtingas – sausuose amonifikatorių daugiau, durpžemiuose – mažiau. Hidrolizinių fermentų aktyvumas mažėja didėjant humino kiekiui dirvožemio organinėse medžiagose.

Geriausi agronominiai dirvožemio kokybės rodikliai yra tėkmių zonos vidutinio lygmens salpžemiuose. Pievos paviršiui kylant dėl drėgmės ir leidžiantis dėl pertekliaus bei maisto medžiagų trūkumo, derlingumas mažėja, botaninė sudėtis blogėja.

Salpžemių dirvožemines savybes formuoja du pagrindiniai veiksniai: potvynio atnešti mineraliniai nešmenys ir aukštų gruntinių vandenų užkonservuotos organinės medžiagos. Dėl organinių medžiagų susiformavusios dirvožemio fizikinės savybės, suminis ir judrusis azotas, hidrolizinis rūgštumas dėsningai didėja linijine, o sorbuotos bazės ir peleniniai biogenai mažėja kreivine eile. Tarp šių dviejų veiksnių yra aiškus loginis ryšys, bet matematinė koreliacija silpna arba jos nėra.

Jauražemiai – retai užliejamos priežemyninės salpos dalis. Dirvožemiai – silpnai rūgštūs limnoglacialiniai rišlūs smėliai, šlynžemiai – Kuršių marių avandeltos puveningi – durpiški, karbonatingi smėliai, apaugę nendrėmis; auga reti Lietuvoje augalai – pelkiniai pelėžirniai (Lathyrus palustris L.).
Reikšminiai žodžiai: Nemuno žemupio salpa, hidrologija, dirvožemiai, granuliometrinė sudėtis, agregatinė struktūra, agrofizika, agrochemija, humusas, mikrobiologija, žolynai.

ISSN 1392-3196

Zemdirbyste / Agriculture, vol. 94, No. 1 (2007), p. 115-149

UDK 631.556:579


HYDROLOGICAL, PHYSICAL, CHEMICAL, BIOLOGICAL PROPERTIES OF THE FLOODPLAIN SOILS OF THE NEMUNAS LOWER REACHES AND RELATIONSHIPS BETWEEN THEM


V. Gipiškis1, A. Šlepetienė1, E. Arlauskienė1, E. Lenkšaitė1, A. Mališauskas2

1 Lithuanian Institute of Agriculture

2Water Management Institute of Lithuanian University of Agriculture

Summary

Seven major types of floodplain soils were investigated in the geographical network: in the stream zone high level Haply-Calcaric Fluvisols and Areni-Calcaric Fluvisols (FLc-ar), medium level Endohypogleyi-Eutric Fluvisols (FLe-glp-w), low level Endohypergleyi-Eutric Fluvisols (FLe-glp-h); Thaptohisti – Umbric Fluvisols and Haply-Umbric Fluvisols (FLu-hib and FLu-ha); in the pre-land zone – Gleyic Podzols (PZg) and Ferric Podzols (PZf), and avandelta riverside strip’s Mollic gleysols and Umbric gleysols (GLv, GLu).

Thirteen factors that exert effect on the soil were summarised: floodplain formation, hydrology, granulometric composition, physical, chemical properties, heavy metals, composition of humus, structure and aggregate composition, microbiological activity, activity of hydrolytic enzymes, fertility of grassland and its chemical composition. The interactions between these factors were determined.

Moving away from the river bed the surface of meadows tends to descend and the level of ground water (GWL) tends to ascend, the content of organic matter (%) in the soil tends to increase. With an increase in humine content in organic matter, base content declines in the soil as well as nutrient and heavy metal contents, microbiological activity, structure content and meadow productivity; sward botanical composition and nutritiousness deteriorate. Silty, medium heavy loams with a high clay fraction dominate in the delta.

With higher GWL, the contents (%) of soil organic matter, immature and soluble humus tend to increase. Fulvic acids prevailed in the composition of humus acids. In dry soils the weight of hard-to-dissolve fractions is relatively higher and that in water-logged soils lower. In mineral soils with increasing organic matter content, the content of calcium declines and the weight of hard-to dissolve fractions of clay humates increases. In umbric fluvisols the fraction of calcium humate is very low but very high of semisecondary oxide fraction.

Very high soil aggregate structure: water-stable aggregates larger than 0.25 mm, account for up to 88 %. With increasing humine content, the amount of macroaggregates in soil organic matter declines, and that of microaggregates increases. In high level floodplain soils intensive organic matter humification and mineralization occur; in peat soils microbiological activity is weak. The ratio of ammonifying to nitrogen-assimilating micro-organisms is different – in dry soils the content of ammonificators is higher and in peat soils-lower. The activity of hydrolytic enzymes declines with increasing content of humine in soil organic matter.

The best agronomic soil quality indicators are identified in the normally wet soils of stream zone medium level. With ascending meadow surface due to the moisture, and ascending due to the shortage of nutrients, the productivity declines, botanical composition deteriorates.

The properties of Fluvisols are under the effect of two main factors: mineral silt of flood and organic matter gum up of high-up groundwater. Organic matter affected the increase of soil physical properties, total and mobile nitrogen, hydrolytic acidity and a positive liner correlation between them was obtained. A decrease of absorbed bases and biogens of metals under the influence of organic matter was determined. A curvilinear correlation was obtained between them. Clear logical links between the two fallow factors are determined but the mathematical correlation is weak or non-existant.



Podzols are the parts of pre-land floodplain that are rarely flooded. The soil is slightly acid, texture – limnoglacial sandy-loam. Gleyisols – coastwise of Lagoon calcaric - molic - umbric sandy-loam overgrown with reeds and rare plants – marsh peavine (Lathyrus palustris L).
Key words: floodplain of the lower Nemunas, hydrology, soil, soil texture, agrophysics, agrochemistry, humus, microbiology, meadow.


Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©atelim.com 2016
rəhbərliyinə müraciət