Ana səhifə

Lietuvių kalbos leksikos mokymo medžiaga vadovėliuose Dangira Nefienė


Yüklə 34 Kb.
tarix24.06.2016
ölçüsü34 Kb.
Lietuvių kalbos leksikos mokymo medžiaga vadovėliuose

Dangira Nefienė

Anykščių Antano Baranausko pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė

2015-06-22

Vilnius
Dirbu pagrindinėje mokykloje, todėl kalbėsiu apie 5-8 klasių leksikos mokymo priemones, aptarsiu lietuvių kalbos vadovėlius 5, 6, 7, 8 klasėms.

Pati dirbu pagal Jūratės Sirtautienės, Vytauto Sirtauto, Vytauto V. Sirtauto vadovėlius 5, 6 klasėse. Mokykloje turime nusipirkę kelis egzempliorius „Šok“ serijos vadovėlių, todėl ruošdamiesi pamokoms semiamės idėjų ir iš jų.

Žvilgterėkime į dabar galiojančią programos dalį, kurioje kalbama apie leksikos mokymą (turinio apimtis).



5-6 klasė

Leksika. Mokiniai, vartodami kalbą, supranta, kad žodis gali būti vartojamas tiesiogine ir perkeltine reikšme, gali būti daugiareikšmis. Mokiniai skiria ir atpažįsta sinonimus, antonimus, homonimus, frazeologizmus. Mokiniai susipažįsta su leksikos normomis, aptariami mokinių kalbai būdingi leksikos normų pažeidimai (semantizmai, barbarizmai). Naudojamasi žodynais.

5, 6 klasės Sirtautų vadovėlio 2 dalyje yra skyriai, skirti leksikai: 5 klasėje „Leksikologija“, o 6 – „Leksika ir tekstas, kalbos istorija“.

Penktokai susipažįsta su žodžių tyrinėjimu, žodžiu kaip kalbos ženklu, sužino, kas yra žodžio reikšmė, aiškinasi, kas yra daugiareikšmiai žodžiai, mokosi suvokti tiesioginę ir perkeltinę žodžių reikšmę, susipažįsta su homonimais, sinonimais, antonimais, frazeologizmais.

Kalbėdami apie lietuvių kalbos turtingumą aptariame žodynų įvairovę. Žinoma, vadovėlyje įdėtų viršelių nuotraukų neužtenka – reikia mokiniams pristatyti ir elektroninius žodynus, ir naujas žodynų laidas.

Gana nelengvos temos yra perkeltinė žodžių reikšmė ir frazeologizmai. Mokiniai, ko gero, retai gyvojoje kalboje girdi vartojamus frazeologizmus, todėl jų prasmę paaiškinti nėra lengva. O ir nemaža dalis mokinių menkai skaito knygas, todėl jų kalba skurdėja.

Vadovėlyje yra nemažai pratimų, tačiau jų tikrai neužtenka, todėl mokytojas turi ieškoti papildomos medžiagos, kurti ją pats.

Šeštokams vadovėlis siūlo pradėti kalbą nuo žodžio formos ir reikšmės, skaityti tekstus ir juose atpažinti daugiareikšmius žodžius, antonimus, sinonimus, frazeologizmus. Tačiau ir vėl susiduriame su mokinių gyvosios kalbos skurdumu – sunkiausiai įkandami yra frazeologizmai.

„Šok“ serijos vadovėliuose 1 dalyje tiek 5, tiek 6 klasėse yra skyriai „Žodžiai ir žodynai“. Penktokai aptaria žodžio formą ir reikšmę, tiesioginę ir perkeltinę reikšmę, daugiareikšmius žodžius, frazeologizmus, sinonimus, antonimus, homonimus, aiškinasi, kas yra leksikos norma, kas klaida, mokosi naudotis žodynais. Šiame vadovėlyje yra pateikta daug įvairių pratimų, gausu nuotraukų, kitų iliustracijų.

Šeštokams „Šok“ vadovėlis siūlo gilintis į leksikos dalykus tekstuose: sinonimai, antonimai, frazeologizmai tekste. Panašiai kaip ir Sirtautų vadovėlis. Žinios plečiamos, gilinamos, akcentuojamas praktinio vartojimo aspektas. Nemažai pratimų yra skirta leksikos klaidoms ir jų taisymui. Kalbama apie senuosius skolinius, tarptautinius žodžius, svetimybes, vertinius, hibridus, reikšmės skolinius. „Šok“ vadovėliuose medžiagos daugiau, ji aktualiau pateikiama.

Pasižiūrėjus į naujosios programos variantą kilo klausimas. Skyriuje „Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys“ 5 klasėje kalbama apie frazeologizmus, o apie perkeltinę žodžių reikšmę tik 6 klasėje. Kažin kaip paaiškinsime frazeologizmus be perkeltinės reikšmės?
7-8 klasės dabartinėje programoje akcentuojami šie dalykai:

Leksika. Mokiniai, vartodami kalbą, supranta, kad ne visi lietuvių kalbos žodžiai yra savi, kai kurie iš jų yra vartotini skoliniai. Mokomasi atpažinti tekstuose archaizmus, naujadarus, suprasti, kokiu tikslu jie vartojami. Mokiniai skiria neteiktinas svetimybes, mokosi jas taisyti ir vengia jų savokalboje.  Mokomasi skirti ir vartoti terminus.

Turinio minimumas. Mokomasi vengti nevartotinų žodžių, nereikalaujama paaiškinti žodžių kilmės ir vartojimo paskirties.

7 klasės Elenos Palubinskienės ir Giedrės Čepaitienės vadovėlio antrojoje knygoje yra skyrius „Stengiamės suvokti gimtosios kalbos leksikos ypatumus“. Čia apteikiama medžiaga iš žodžių istorijos, supažindinama su lietuvių kalbos žodynais, prisimenamos visos žodžio spalvos (daugiareikšmiai žodžiai, sinonimai, antonimai, frazeologizmai).

8 klasės vadovėlyje atskiro skyriaus leksikai nėra, bet apie leksikos klaidas kalbama nagrinėjant morfologiją ir sintaksę.

Tų pačių autorių 8 klasės vadovėlio 2 knygoje yra tik trumpas skyrelis „Susipažįstame su žodžių istorija“, kuriame kalbama apie Europos kalbas, jų įtaką lietuvių kalbai, leksikos klaidas ir jų taisymą.

Išvados:

Vadovėliuose medžiagos yra – teorinė medžiaga derinama su pratimais.

Trūksta šiuolaikinių priemonių leksikai mokyti.

Kai kurios kompiuterinės priemonės morališkai paseno, jų nebegalima naudoti naujuose kompiuteriuose.



Kai pradėsime dirbti pagal naują programą, reikės ir naujų mokymo priemonių.


Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©atelim.com 2016
rəhbərliyinə müraciət