Ana səhifə

S., Panov V. D. Mineral'no-syr'evaja baza Kaliningradskoj oblasti


Yüklə 43.18 Kb.
tarix26.06.2016
ölçüsü43.18 Kb.
KALININGRADO SRITIES MINERALINĖS ŽALIAVOS
Rol'binov A. S., Panov V. D. Mineral'no-syr'evaja baza Kaliningradskoj oblasti // Gornyj žurnal. – 2010. – Nr. 3. – P. 14–20: iliustr. – Bibliogr.: p. 20.
Kaliningrado sritis pagal užimamą teritoriją yra viena mažiausių Rusijos Federacijoje, bet jos gelmėse slypi daug naudingųjų iškasenų, kurios turi didelę reikšmę šalies ekonomikai. Išskiriamos penkios naudingųjų iškasenų grupės:

  • energetinės žaliavos;

  • metalai;

  • nemetalinės žaliavos;

  • gamtinės statybinės medžiagos;

  • požeminis vanduo.


ENERGETINĖS ŽALIAVOS
Nafta. Kaliningrado sritis pagal pagrindinius paieškinių-žvalgybinių darbų rodiklius ir išžvalgytų angliavandenilių telkinius priskiriama taip vadinamiems seniems regionams, kurie baigia įsisavinti mineralinių žaliavų išteklius. Iki 2008 01 01 išžvalgyti 37 naftos telkiniai: 35 sausumoje ir du – šelfe. Bendri išžvalgyti naftos ištekliai sausumoje ir šelfe sudaro nuo 108,7 mln. t iki 123,7 mln. t (sausumoje – 66,7 mln. t ir šelfe – 42–57 mln. t).

Naftos gavyba Kaliningrado srityje vykdoma nuo 1975 metų, kai buvo išžvalgyti Krasnoborsko ir Vakarų Krasnoborsko naftos telkiniai. Maksimalus išgaunamos naftos kiekis žemyne – 1,5 mln. t per metus buvo išgautas 1980 metais, dabar per metus išgaunama iki 0,5–0,6 mln. tonų. Prognozuojama, kad iki 2020 m. išgaunamos naftos kiekis kris (išskyrus gavybą šelfe) iki 80–90 tūkst. t arba – 100–150 tūkst. tonų.

2004 metais Baltijos jūros šelfe pradėtas eksploatuoti D6 telkinys (Kravcovsko), kur išgaunama 850–870 tūkst. t naftos per metus. Galima daryti išvadą, kad pagrindinės naftos gavybos perspektyvos Kaliningrado srityje sietinos su mažai išžvalgytu Baltijos jūros šelfu. Perspektyvių struktūrų fondas neviršija 20 lokalių struktūrų su išgavimo ištekliais apie 2,2 mln. t pagal C3 kategoriją.
Degieji skalūnai. Degieji skalūnai slūgso viršutinio permo nuogulose. Organikos kiekis karbonatinėse uolienose sudaro 10–20 proc., bet vietomis siekia iki 85 procentų. Vokietijoje tokie degieji skalūnai naudojami kaip cheminė ir energetinė žaliava. Kaliningrado srityje šių naudingųjų iškasenų paieškiniai-vertinamieji darbai nebuvo vykdomi.
Lignitas (rusvoji anglis). 1970 metais buvo vykdomi žvalgybiniai-vertinamieji darbai Mamonovo miesto apylinkėse. Įvertinti: Gračiovo rusvosios anglies telkinys; Mamonovo, Prislovo ir Ščiukino rusvosios anglies apraiškos. Gračiovo telkinio ištekliai sudaro 27 mln. tonų. Didžiausią rusvosios anglies dalį naudoja elektros jėgainės, taip pat naudojamas ir kalnų vaško gamybai. Mamonovo rusvosios anglies apraiškos prognoziniai ištekliai sudaro 41 mln. t, bet didelė dalis anglies klodo slūgso Mamonovo miesto teritorijoje. Vidurinės juros sluoksniuose 350–400 m gylyje aptikti anglies klodai (Kalinovskio, Įsručio), kurių prognoziniai ištekliai siekia iki 1 mlrd. tonų.
Durpės. Kaliningrado srityje yra žinoma apie 340 durpių telkinių, kurie užima virš 4 proc. visos teritorijos. Iš bendro pelkių ploto išsiskiria: žemapelkės – 65 proc., aukštapelkės – 30 proc. ir tarpinio tipo – 5 procentai. Durpių ištekliai sudaro 238,6 mln. tonų. Dabar eksploatuojama 13 telkinių. Išgauta žaliava naudojama kurui ir įvairių durpinių substratų gamybai. Investuotojų lėšomis iki 2013 metų Kaliningrado srityje planuojama pastatyti Nemano, Gusevo ir Černiachovsko šilumines elektrines, kuriose durpės bus naudojamos kaip kuras ir kiekvienos iš jų galingumas sieks iki 140 megavatų.

METALAI
Šiai grupei priskiriamos nuosėdinės geležies rūdos, spalvotųjų ir retųjų metalų apraiškos.
Geležies rūda. Geležies rūdos aptinkama mezozojaus sluoksniuose: triaso rūdas sudaro rusvasis smiltainis su plonais siderito tarpsluoksniais, o juros periodo – oolitiniai smiltainiai ir klintys. Bendras geležies rūdos kiekis kinta nuo 17,6 proc. iki 20 procentų. Prognoziniai geležies rūdos ištekliai mezozojaus uolienose įvertinti 5 mlrd. tonų.

Sambijos pusiasalyje Nemuno ir Priegliaus slėnio kvartero nuogulose aptiktos balų rūdos, kur Fe2O3 kiekis kinta nuo 45 proc. iki 52 procentų.


Spalvotieji ir retieji metalai. Rūdų telkiniuose be pagrindinių eksploatuojamų metalų yra ir kitų vertingų elementų. Viršutinio permo anglies skalūnuose aptiktos keturios spalvotųjų ir retųjų metalų rūdų apraiškos. Bendras spalvotųjų metalų (Pb, Zn, Cu) kiekis vyrauja nuo 1 proc. iki 2,6 proc., retųjų metalų (V, Mo, Co, Cd ir kt.) – nuo 0,45 proc. iki 0,55 procentų. Ti ir Zr mineralų sąnašynai rasti Baltijos jūros pakrantėje ir Kaliningrado įlankoje. Kuršių nerijos paplūdimio zonoje, priklausančioje Kaliningrado sričiai, imtuose mėginiuose nustatyta: ilmenito – 536 g/m3, granato – 500 g/m3, cirkonio – 43,3 g/m3 ir rutilo – 16,3 g/m3. Dažniausiai vyrauja smulkūs ir migruojantis sąnašynai, kurie nuo kranto zonos sudaro 0,5–0,7 km juostą, ir kuriuose sunkiųjų mineralų yra nuo 3 proc. iki 6 procentų. Sąnašynų ilgis – nuo 0,5 km iki 17 km, plotis – 130–800 m, rūdos sluoksnio storis – 0,1–1,5 m. Produktyvus sluoksnis slūgso marių dugne. Paieškiniai darbai retiesiems ir spalvotiems metalams nebuvo vykdomi, o rūdos apraiškos buvo aptiktos gręžiant struktūrinius gręžinius.

NEMETALINĖS ŽALIAVOS
Į nemetalinių naudingųjų iškasenų grupę įeina akmens druska, kalio-magnio druskos, gintaras, stroncio rūdos ir kvarciniai smėliai. Srityje be šitų naudingųjų iškasenų rastos apatitų, fosforitų ir glaukonitų apraiškos, kurios gali turėti pramoninę reikšmę.
Akmens druska. Akmens druskos baseinas Kaliningrado srityje užima apie 9 tūkst. km2. Baseino kontūras gana sudėtingos konfiguracijos. Druskos klodo slūgsojimo gylis didėja iš šiaurės rytų į pietvakarius (nuo 530 m iki 1230 m). Akmens druskos klodai slūgso viršutinio permo Priegliaus svitoje, o klodo storis siekia 214 metrų.

1973–1975 metais atlikta detali Gusevo telkinio žvalgyba: druskos klodo storis – 38–139,5 m, slūgsojimo gylis – 691–737,5 m. Klodas susideda iš halito, kuris užterštas anhidritu ir molingomis dalelėmis. Elipsoido formos klodo matmenys: 14x10 km. Pramoninio storio (apie 60,7 m) komponentų sudėtis: NaCl – 95,56 proc., K – 0,03 proc., Mg – 0,02 proc., CaSO4 – 2,98 proc., Na2SO 0,03 procentų. Akmens druskos ištekliai patvirtintos GKZ1 1976 m. pagal A+B+C1 kategorijas sudaro 14,4 mlrd. t, o pagal C2 kategoriją – 3,61 mlrd. tonų.

Akmens druska Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje slūgso 530–600 m gylyje ir tinkama eksploatuoti šachtiniu būdu. Akmens druskos ištekliai neriboti. Netoli Romanovo gyvenvietės vykdomi požeminių dujų saugyklų rengimo darbai.
Kalio-magnio druskos. Kaliningrado srityje aptikta besulfatinių (silvinas, karnalitas) ir sulfatinių (polihalitas, kizeritas) druskų. Aptinkamos ir mišrios dvigubos druskos (kainitas), kurioms būdingas nedidelis klodo storis ir žemas kalio kiekis. Reikšmingiausia yra Nivensko apraiška, kuri priskiriama Mamonovo įdaubai ir yra Kaliningrado srities pietvakarinėje dalyje. Apraiškos ribose šešiais gręžiniais atidengtos įvairios sudėties kalio-magnio druskos, iš kurių 3-juose gręžiniuose išgautas ir aprobuotas kernas. Tačiau kerno išeiga visais atvejais, išskyrus polihalitines uolienas, yra žemesnė negu reikalaujama. Vidutinis 3-jų gręžinių storis A. A. Šaporevo duomenimis sudaro 9 m, K2O kiekis – 8–10 proc., MgO – 4–7 procentai.

Prognoziniai druskų ištekliai įvertinti pagal P1 kategoriją sudaro 1,6 mlrd. tonų. Iš jų 0,8 mlrd. t – sulfatinio tipo druskos. Pagal P2 kategoriją Nivensko įdaubos ribose ištekliai sudaro 1,4 mlrd. tonų. Paskutiniais metais nustatytas ir antras kalio-magnio druskų tipas, sietinas su Priegliaus svitos anhidritais. Druskos aptinkamos polihalitinėse uolienose slūgso po akmens druskos klodu arba atskirtos nuo jo mažo storio anhidrito tarpsluoksniu (3–10 m). Žinoma daugiau nei 20 tokių apraiškų. Polihalitinės uolienos siejamos su anhidritiniais volais, kur anhidrito klodo storis vietomis siekia virš 90 metrų. Rytų Polesko plotas priskiriamas prie perspektyviausių, V. A. Zagorodnych įvertinti prognoziniai ištekliai pagal P3 kategoriją sudaro 3 mlrd. tonų. 2003 m. gruodžio 15 d. Rusijos NTS MPR posėdžio protokolu Kaliningrado srityje patvirtinti šie prognoziniai kalio-magnio druskų ištekliai (milijonai tonų K2O):



  • Rytų Polesko plotas, sulfatinis tipas: pagal P1 kategoriją – 200, pagal P2 kategoriją – 300;

  • Nivensko plotas, sulfatinis-chloridinis tipas: pagal P1 kategoriją – 200, pagal P2 kategoriją – 200.

2007–2008 m. šiuose plotuose buvo atlikti paieškiniai-vertinamieji darbai. Pagal gautus rezultatus paskaičiuoti ištekliai pagal C2 ir P1 kategorijas. 2010 m. planuojama minėtus plotus pateikti aukcionui.

Stroncio rūdos. Kaliningrado srityje visame sulfatinių-halogeninių-karbonatinių uolienų pjūvyje aptinkamas mineralas celestinas, kurio sudėtyje yra stroncio. Didžiausia stroncio koncentracija užfiksuota Muravjovo, Gurjevsko ir Galindų svitų klintyse ir dolomituose. Spektrinės analizės duomenimis stroncio kiekis viršija 6 procentus. Celestinas karbonatinių uolienų sudėtyje aptinkamas smulkių sferolitų 0,3–0,7 mm ir lakštinių agregatų pavidalu. Pagal vizualinį apibūdinimą celestino kiekis gali siekti iki 20 procentų. Uolienų, prisodrintų celestinu, storis kinta nuo 1,5 m iki 3 metrų.
Apatitas. Apatitų apraiška (Rakitinsko) siejama su kristalinio pamato uolienomis (gylis 1690 m) ir aptinkama granatų-biotitų skalūnuose, kurių sudėtyje yra iki 20 proc. apatito (2,5–3,0 proc. P2O5).
Fosforitas. Fosforitų apraiškos aptinkamos paleogeno, viršutinės ir apatinės kreidos, taip pat viršutinės juros nuogulose. Labiausiai ištirtos paleogeno ir viršutinės kreidos nuogulos. P2O5 kiekis fosforituose kinta nuo 5 proc. iki 26,7 procentų.
Glaukonitas. Aukščiausia glaukonito koncentracija (30–40 proc.) aptikta paleogeno ir kreidos nuogulose. Iš uolienų, praturtintų glaukonitu, galima išgauti 85–90 proc. glaukonitinio koncentrato.
Gintaras. Tai vertingiausia Kaliningrado srities žemės gelmių naudinga iškasena. Produktyviausias eksploatuojamas gintaro klodas siejamas su Prūsų svitos „mėlynąją žeme“ (Primorsko ir Palmininkų telkiniai). Be to Sambijos pusiasalyje aptikta dar keletas perspektyvių plotų.

1952–1955 metais buvo išžvalgytas stambiausias pasaulyje Primorsko gintaro telkinys. Perspektyvus storis 5–14 m (vidurkis 6 m). Patvitintos GKZ gintaro ištekliai pagal A+B+C1 kategorijas sudaro 118,5 tūkst. tonų. Per metus išgaunama 150–250 t gintaro.

Palmininkų telkinys išsidėstęs Primorsko telkinio vakarinėje pusėje ir tęsiasi siaura jūros pakrantės juosta. „Mėlynosios žemės“ storis sudaro 3–6 m. Gintaro ištekliai (14 tūkst. t pagal C1 kategoriją ir 4,5 tūkst. t pagal C2 kategoriją) iki antro tūkstantmečio pradžios praktiškai jau yra išeksploatuoti. Iki 1990 m. gintaro išgava tame plote siekė 200–700 t per metus.

Filinsko-Šatrovsko gintaro apraiška išsidėsčiusi Sambijos pusiasalio šiaurės rytinėje dalyje. Jos plotas viršija 100 km2, o „mėlynosios žemės“ storis kinta nuo 3 m iki 11 metrų. Ištekliai pagal C2 kategoriją sudaro apie 49 tūkst. tonų.

Pokrovskio apraiška yra netoli Pokrovskio gyvenvietės, bet didžiausia dalis tenka Pokrovskio įlankos akvatorijai. Produktyvus storis kinta nuo 4,5 m iki 8 metrų. Ištekliai pagal C2 kategoriją sudaro 137 tūkst. tonų.

Kvartero glacialiniuose dariniuose aptinkama paleogeninių uolienų luistų, kurių sudėtyje rasta gintaringa „mėlynoji žemė“. Nadežda gintaro telkinys pateikiamas kaip šių luistų sankaupos pavyzdys.



Gintaro gavybą Kaliningrado srityje vykdo OAO „Kaliningrado gintaro kombinatas“, kuris nuo įkūrimo dienos lieka vienintele įmone, užsiimančia gintaro išgava Rusijos teritorijoje. 2008 metais išgauta 334 tonos gintaro. Kaliningrado gintaro kombinatas, įskaitant išžvalgytus ir prognozinius išteklius su perspektyviais plotais, žaliava bus aprūpintas 400 metų.
Ceolitai. Uolienos, į kurių sudėtį įeina ceolitas, aptiktos paleogene, viršutinės kreidos ir viršutinės juros nuogulose. Didžiausias ceolito kiekis (virš 30 proc.) aptiktas Lermontovo svitos viršutinės juros nuogulose. Dabar teigiamai vertinamas ir Liubavos svitos paleogeno nuogulų perspektyvus plotas, kuriame ceolito (klinoptilolito) kiekis gali siekti iki 20 procentų.
Kvarciniai smėliai. Kvarciniai smėliai, kurių sudėtyje yra didžiausias SiO2 kiekis, priskiriami neogeno nuogulom ir eoliniams holoceno dariniams. Kaliningrado srityje nėra išžvalgytų telkinių, kurių kvarcinis smėlis tiktų stiklo pramonei. Neogeno nuogulose perspektyvus plotas – Primorsko telkinio Jantarnoje apraiška; kvartero nuogulose – Nemano-K telkinys, suformuotas iš kelių kopų, išsidėsčiusių Nemuno upės kairiajame krante.

GAMTINĖS STATYBINĖS MEDŽIAGOS

Nuolaužinės uolienos
Smėlio ir žvyro mišinys. Smėlio ir žvyro telkiniai pagrinde susiję su Kuršio horizonto fliuvioglacialinėmis nuosėdomis. Srityje išžvalgyta 15 telkinių. Didžiausi telkiniai (Komsomolsko, Kamensko, Puškariovo ir kt.) priskiriami Priegliaus upės glacialiniam slėniui. Vidutinis žvyro kiekis (grūdeliai > 5 mm) sudaro 30–35 procentų. Smėlio storymę sudaro stambiagrūdžio ir vidutingrūdžio kvarco, feldšpato ir karbonatų dalelės. Žvyro petrografinė sudėtis: kvarcas, klintis, granitas, metamorfinių uolienų smiltainiai. Pagal sudėtį žvyras atitinka esamų standartų reikalavimams. Srityje eksploatuojama 17 telkinių. 2008 m. išgauta 2870 tūkst. m3 žvyro.
Statybiniai smėliai. Statyboms dažniausiai naudojamas sijotas smėlio ir žvyro mišinio smėlis, labiausiai tinkamas betono gamybai. Smėliai, naudojami tinkavimo ir mūrijimo skiedinių gamybai, siejami su limnoglacialinėmis ir fliuvioglacialinėmis Kuršio horizonto nuogulomis (Stepnoje, Šešupės ir kt. telkiniai). Kaliningrado srityje išžvalgyti du smėlio telkiniai (Lesnoje-II, Vzmorje), kurių smėlis tinka silikatinių plytų ir porėto betono gamybai. Iš viso eksploatuojama 18 statybinio smėlio telkinių. 2008 m. išgauta 986 tūkst. m3 smėlio.
Smėlis molio liesinimui. Keramikos ir statybinės keramikos gamybai kaip papildas, naudojami smulkiagrūdžiai limnoglacialiniai smėliai (Nemano, Nikitino, Polevoje ir kt. telkiniai).
Karbonatinės uolienos. Sovetsko apylinkėse (Rževskio plotas) randamos karbonatinės uolienos (mergeliai), naudojamos cemento gamybai. Mergelį galima išgauti eksploatuojant akmens druską ir anhidritą. Gavybos rentabilumui nustatyti ir išteklių įvertinimui būtina atlikti papildomus paieškinius-žvalgybinius darbus.
Molis
Molis plytų gamybai. Detaliai išžvalgyta 14 molio telkinių (Sokolniki, Vladimirovsko, Luninsko, Prinemano ir kt.), tinkamų statybinių plytų, čerpių ir drenažo vamzdžių gamybai. Naudingas sluoksnis siejamas su Kuršio horizonto limnoglacialinėmis nuosėdomis. Tai vidutinio ir aukšto plastiškumo, dispersiniai, su stambiagrūdėmis karbonatinių uolienų priemaišomis (iki 0,3 proc.) moliai. Moliams, naudojamiems keraminių dirbinių gamybai, kaip liesinimo papildai, naudojami smulkiagrūdžiai smėliai. Be detaliai išžvalgytų telkinių, srityje yra 5 molio telkiniai, kuriuose atlikta preliminari žvalgyba. Tai tos pačios kilmės ir panašių savybių moliai. 19-oje, pagal pramonines kategorijas, telkinių ištekliai sudaro > 22 mln. m3 molio. Visų telkinių molio žaliavos trūkumai: sudėties kintamumas, stambiagrūdžių karbonatinių priemaišų buvimas ir netolygus plastiškumas. Moliai eksploatuojami 5 telkiniuose, 2008 m. buvo išgauta 105 tūkst. m3 molio.
Keramzitiniai moliai. Išžvalgyti du keramzitinių molių telkiniai (Jablonskio ir Lermontovo). Naudingasis sluoksnis siejamas su Kuršio horizonto limnoglacialinėmis nuogulomis. Jablonskio telkinys buvo eksploatuojamas iki 1990 metų pradžios, dabar keramzitinio molio gavyba nutraukta.
Sapropelis. Kaliningrado srityje be išžvalgytų telkinių yra daugybė sapropelio apraiškų. Pagal slūgsojimo sąlygas galima išskirti tris telkinių grupes:

  • slūgsantys ežerų dugne;

  • aptinkami po durpių klodu;

  • palaidoti ežerinio sapropelio telkiniai (seniausi).

Vienas jų detaliai išžvalgytas pietinėje srities dalyje Oziorsko rajone (Borasovo ežeras). Palaidotų sapropelių telkinys Verchnij Biser yra šiaurinėje srities dalyje Slavsko rajone. Telkinys siejamas su deltinėmis nuosėdomis, sapropeliai čia slūgso apie 3 m gylyje.

Atlikus paieškas, atrasti 34 sapropelio telkiniai. Pagal P1 kategoriją, ištekliai – 15,4 mln. tonų. Išžvalgyti 3 ežerinio tipo telkiniai: Brasovo, Gornoe, Smirnovsko – 1,5 mln. t pramoninių išteklių. Sapropeliai, slūgsantys po durpių klodais, praktiškai netirti.


Gydomasis purvas. Ištirtas tik vienas gydomojo purvo telkinys (Goreloje ežeras), kuris priskiriamas dugno nuosėdoms. Telkinys išsidėstęs į pietus nuo Svetlogorsko miesto. Gydomojo purvo bazė gali būti išplėsta atlikus ežerinių sapropelių tyrimus kituose srities rajonuose.

GĖLAS IR MINERALINIS POŽEMINIS VANDUO
Kaliningrado sritis yra pietrytinėje Baltijos artezinio baseino dalyje. Gėlo požeminio vandens prognoziniai-eksploataciniai ištekliai sudaro apie 1,8 tūkst. m3 per parą. Išžvalgyti 26 požeminio vandens telkiniai, bendri ištekliai siekia 527 tūkst. m3 per parą. Kaliningrado srities aprūpinimui reikia 370 tūkst. m3 vandens parai. 2008 metais srityje buvo išgauta apie 70 mln. m3 gėlo požeminio vandens.

Kaliningrado sritis turtinga ir mineralinio požeminio vandens ištekliais. Per paskutinius 20 metų išžvalgyti 4 gydomojo mineralinio vandens telkiniai, kurių ištekliai – 2,13 tūkst. m3 per parą. Prognoziniai-eksploataciniai požeminio mineralinio vandens ištekliai, kai mineralizacija siekia 1–3 g/l sudaro 76,6 tūkst. m3 per parą. Mineralinį vandenį naudoja Svetlogorsko, Zelenogradsko miestų ir Otradnoe gyvenvietės sanatorijos. Įvairių rūšių mineralinį vandenį: „Kaliningradskaja“, „Zelenogradskaja“, „Tilzitskaja“, „Zelenogradskaja celebnaja“ naudoja mineralinio vandens pilstymo įmonės. Gydomasis bromo vanduo išgaunamas Svetlogorske ir naudojamas sanatorijoje „Jantarnyj bereg“. 2008 m. išgauta 100 tūkst. m3 mineralinio vandens.

Be išžvalgyto mineralinio vandens, kurio dėka veikia kurortai, pensionatai, poilsio namai, vaikų sveikatingumo įstaigos, Kaliningrado srityje didelę reikšmę gydomajam-sveikatingumo potencialui turi įvairiame gylyje randamas skirtingos mineralizacijos mineralinis vanduo – nuo silpnai mineralizuoto (stalo) iki sūrymų (gydomųjų). Tolesnei sanatorijų ir kurortų tinklo plėtrai reikalinga detalesnė telkinių žvalgyba su patvirtintais ištekliais.
Terminiai vandenys. Nustatyta, kad naftos klodų ribose vandenys, esantys žemiau kontakto vanduo–nafta ribos yra 60–96 °C temperatūros. Juos galima naudoti gyvenamųjų namų ir buities objektų šildymui.
Pramoniniai vandenys. Pramoniniai vandenys – tai didelės mineralizacijos požeminiai vandenys (sūrymai), kurių naudingųjų komponentų kiekis gali turėti pramoninės reikšmės. Kaliningrado srityje aptikti vandeningieji sluoksniai, kurių sudėtyje yra bromo, jodo, boro ir ličio. Pramoninių vandenų išteklių pirminis prognozinis vertinimas buvo atliktas 1970 metais, jis parodė žemą naudingųjų komponentų išgavimo rentabilumą, bet nauji duomenys rodo, kad tas vertinimas nebuvo tikslus.

Parengė:


Informacijos valdymo skyriaus

Geologijos fondo poskyrio vedėja Liudmila Ramanauskienė ir

Geologijos fondo technikė Nijolė Martynėnienė, tel. (85)233 1535

1 GKZ – Valstybinė išteklių komisija (Gosudarstvenij Komitet po Zapasam)


Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©atelim.com 2016
rəhbərliyinə müraciət