Ana səhifə

A. Sakalas. Įžanginis žodis tarptautinėje konferencijoje „Konstitucija XXI amžiuje“ A. Pumputis. Konstitucija kaip simbolis ir kaip priemonė E. Kūris


Yüklə 1.68 Mb.
səhifə27/27
tarix24.06.2016
ölçüsü1.68 Mb.
1   ...   19   20   21   22   23   24   25   26   27

INFORMACIJA

MOKSLO DARBŲ "JURISPRUDENCIJA" AUTORIAMS


Rengiant straipsnius mokslo darbų rinkiniui “Jurisprudencija”, būtina laikytis šių reikalavimų.

Rankraštis turi būti išspausdintas 1,5 intervalu vienoje A4 formato lapo pusėje, iš visų kraštų paliekant ne siauresnį kaip 25 mm laukelį. Būtina pateikti diskelį.

Mokslo straipsnis gali būti parašytas lietuvių, anglų, vokiečių arba kitomis kalbo­mis. Turi būti suformuluotas mokslinių tyrimų tikslas, nurodyti tyrimų objektai, metodai, aptartas nagrinėjamos problemos ištyrimo laipsnis, pateikti ir pagrįsti tyrimų rezultatai, padarytos išvados, nurodyta literatūra.

Straipsnio dalys išdėstomos tokia tvarka:


  1. Metrikoje nurodoma, kada straipsnis įteiktas redakcijai, institucija(-os), kuriai autorius(-iai) atstovauja, adresas (ir elektroninio pašto), recenzentai (insti­tu­cija, mokslo laipsnis, pedagoginis vardas).

  2. Išsami santrauka (ne trumpesnė kaip 600 spaudos ženklų) ta kalba, kuria para­šytas straipsnis.

  3. Pagrindinis straipsnio tekstas. Jis gali būti suskirstytas į skyrius arba skirsnius (pvz.: 1.2.1., 2.2.1.).

  4. Straipsnio pabaigoje būtinos išvados.

  5. Lietuvių kalba spausdinamo straipsnio pabaigoje turi būti išsami santrauka an­glų kalba (ne trumpesnė kaip 600 spaudos ženklų), užsienio kalbomis spausdi­namų straipsnių – lietuvių kalba (ne trumpesnė kaip 600 spaudos ženklų).

  6. Cituojamų šaltinių sąrašas. Literatūros sąrašas pateikiamas tokia tvarka, kokia šaltiniai cituojami tekste. Tekste šaltiniai ir puslapiai nurodomi laužtiniuose skliaustuose.

Paveikslus, schemas, diagramas pateikti atskirame diskelyje. Paveikslų, schemų, lentelių plotis 84 mm (per teksto stulpelį) arba 175 mm (per visą puslapį).

Tinkamiausi grafinių rinkmenų formatai – Tagged Image Format File (TIFF), Word for Windows, Corel Draw, Excel.

Straipsnį turi vertinti ne mažiau kaip 2 recenzentai – mokslininkai; turėtų būti pa­teikta ir fakulteto arba katedros nuomonė apie straipsnio aktualumą, būtinybę jį spaus­dinti. Rekomenduojama, kad užsienio kalbomis skelbiamus straipsnius recenzuotų bent vienas mokslininkas iš ne autoriaus gyvenamos valstybės. Recenzentai turi būti skiriami konfidencialiai.

PASTABA. Šie reikalavimai parengti vadovaujantis Lietuvos mokslo tarybos kole­gijos 2000 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. V–3.





* Konferencijos pranešimas.

1 Dicey A. V. Konstitucinės teisės studijų įvadas. – Vilnius: Eugrimas, 1998. P. 10

2 Römeris M. Konstitucinės teisės paskaitos. – Vilnius, 1990. P. 24–25.

1 Integracijos žinios. 1999 09 06.

 Konferencijos pranešimas.

1 Sezonstat – sezonine valstybė. Taip vokiečių doktrina XIX–XX a. pradžioje vadino Lenkiją. Tokiai valstybei būdinga tai, kad jos egzistencija priklauso nuo geopolitinės situacijos palankumo, ji neturi apibrėžtos ir pagrįstos valstybingumo koncepcijos.

1 „The State as a person of international law should possess the following qualifications: (a) a permanent po­pulation; (b) a difined territory; (c) government; and (d) capacity to enter into relations with other States“. – Article I. Montevideo convention, 1933.

1 The first Freedom of the Press Act was adopted in 1766.

2 These are the Act of Succession (1810), the Instrument of Government (1974), the Freedom of the Press Act (1949) and the Fundamental Law on Freedom of Expression (1991).

3 Art. 1 Constitution of Estonia (1992), Art. 1 Constitution of Latvia (1922, as amended), Art. 1 Constitution of Lithuania (1992), Art. 1, Constitution of Norway (1814).

1 Art. 76 Constitution of Latvia (1922, as amended).

2 Art. 165 Constitution of Estonia (1992), Art. 148 section 3 Constitution of Lithuania (1992).

3 Art. 162 Constitution of Estonia (1992), Art. 77 Constitution of Latvia (1922, as amended), Art. 148 sections 1-2 Constitution of Lithuania (1992).

1 Vokietijos 1949 m. Pagrindiniame įstatyme asmens teisių ir laisvių įtvirtinimas laikomas pavyzdiniu. Prancūzijos Respublikos 1958 m. Konstitucija garsi joje įtvirtintu valdymo sistemos modeliu.

1 Droit communautaire (pranc.) arba Community Law (angl.) – Europos Bendrijų steigimo sutarčių pagrindu sukurta teisinė tvarka.

1 Suprantama, tiesioginės demokratijos svarba ne visose šalyse vienoda: ji žymiai mažesnė ten, kur žmonių išrinkta valstybinė valdžia girdi tautos balsą, į jį atsižvelgia priimdama svarbiausius sprendimus ir, priešingai, ta svarba gerokai išauga ten, kur tokios bendravimo kultūros tarp valstybinės valdžios ir piliečių nėra arba ji menkai išplėtota. Tada piliečiams tenka patiems priimti sprendimus, kad garantuotų savo konstitucines teises. Lietuvai, manau, taikytinas antrasis variantas, todėl tenka atskirai kalbėti apie konstitucines garantijas pasinaudoti tiesiogi­nės demokratijos teise.

1 Pastaruoju metu skelbiama informacija apie savivaldybių sprendimus, ribojančius ar iš esmės paneigiančius teisę gauti reikiamą socialinę paramą. Pvz., Šiaulių raj. Savivaldybės tarybos 2001 m. lapkričio 16 d. sprendimu „Dėl talkininkavimo darbų išimties tvarka gaunantiems socialines pašalpas“ teisė gauti pašalpą iš esmės buvo susieta su pareiga ją atidirbti. Tik po Vyriausybės atstovo kreipimosi į Šiaulių apygardos administracinį teismą sprendimas buvo panaikintas; 2002 m. rugsėjo 30 d. Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu nutarta nemokėti šildymo bei vandens išlaidų kompensacijų asmenims, dirbantiems “nepilnu etatu”, tokiu būdu, kaip buvo aiškinama, siekiama drausminti darbdavius, bet pažeidžama teisė gauti reikiamą paramą.

1 Turiu omenyje vyraujančią tradicinę nuomonę, kad Konstitucinis Teismas yra vienintelis oficialios kons­titu­cinės doktrinos generuotojas ir kad Konstitucinio Teismo jurisdikcinė veikla sudaro konstitucinės doktrinos esmę, turinčią teisinę galią, o mokslinis Konstitucijos aiškinimas sudaro tik šios doktrinos „rezervinį“ konstitucinės minties fondą [1, p. 57, 65].

2 Konstitucinių principų transformacija apima jų pokyčius, pereinančius per įvairias teisės kaitos pakopas ir būsenas: nuo principo, kaip strateginio modelio, reikšmės iki jo įgyvendinimo modelio konkrečioje teisės subjekto veikloje.

3 Konstitucinių principų transformacija suvokiama sisteminiu požiūriu ir jį įgyvendinant per sistemų įvairovę, daugiapakopiškumą, daugialypiškumą. Plačiau [13, p. 24–30].

1 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra patvirtinęs, jog Seimas, dispo­nuodamas konstituciniais įgaliojimais leisti įstatymus, turi diskreciją [4; 5], tačiau net ir ją turėdamas „visais atve­jais turi paisyti Konstitucijos reikalavimų, taip pat Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo ir teisinės valstybės principų“. Kituose nutarimuose Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „Lietuvos Respublikos Konstitu­cijoje įstatymų leidybos delegavimas nenumatytas, todėl Vyriausybė gali priimti tik poįstatyminius teisės aktus. Įstatymų ir poįstatyminių valdymo aktų reguliavimo ribos priklauso nuo daugelio veiksnių – teisės tradicijų, visuomenės politinės ir teisinės kultūros lygio, tačiau tiek teisės teorijos, tiek įstatymų leidybos praktikos požiūriu tam tikri visuomenės prioritetiniai dalykai turi būti reguliuojami tik įstatymais. Demokratinėje visuomenėje pri­oritetas teikiamas žmogui, todėl viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, reguliuojama įstatymais. Tai ir žmogaus teisių bei laisvių patvirtinimas, ir jų turinio apibrėžimas, ir apsaugos bei gynimo teisinės garantijos, ir leistinas jų apribojimas, ir kt.“ [10]. Kitais žodžiais tariant, įstatymų leidėjo nuožiūra turi Konstitucija ir konstituciniais principais apibrėžtas ribas.

2 Administracinė diskrecija skiriasi nuo legislatyvinės administracijos diskrecijos tuo, kad pirmuoju atveju ad­ministracija naudojasi veiksmų laisve, vykdydama savo, kaip vykdomosios valdžios, funkcijas, tuo tarpu antruoju atveju administracija vykdo kvazilegislatyvines funkcijas, ir toms funkcijoms vykdyti jai suteikiama legislatyvinė diskrecija [7].

3 Legislatyvinės diskrecijos perdavimas – Vyriausybė gali perduoti dalį iš Seimo gautos diskrecijos mi­nis­teri­joms, o šios savo ruožtu taip pat gali perduoti dalį perduotos diskrecijos žemesnei institucijai ar pareigūnui [7].

4 Tokia veiksmų laisvė ir vadinama administracinės institucijos diskrecija. Mano požiūriu, ją būtų tiksliau vadinti procesine (procedūrine) diskrecija.

1 Konstitucinis Teismas spręsdamas klausimą, ar Seimas gali pavesti Vyriausybei reguliuoti santykius, susi­jusius su žmogaus teisėmis ar laisvėmis, 1996 m. gruodžio 19 d. nutarime konstatavo: „Tiek tokios žmogaus teisės ir laisvės, tiek jas ribojančio įstatymo tarpusavio sąveikos principo laikymasis yra reikšminga žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimo garantija“ (pažymėta autoriaus) [11].

1 Koordinaciniai konstituciniai principai – tai principai, ,,suderinantys“ pačios Konstitucijos nuostatas, „organi­zuojantys“ ją į vientisą sistemą. Tokie principai yra Konstitucijos viršenybės, Konstitucijos vientisumo ir teisinės valstybės ir kt. [2] principai.

2 Determinaciniai principai – tai principai, kreipiantys teisės sistemą. Tai demokratija ir suverenitetas, pilietinė visuomenė, valdžių padalijimas, pasaulietinė valstybė, socialinė ir geopolitinė valstybės orientacija ir kt. Jie pap­ildo koordinacinius principus. Determinaciniai principai lemia ne tai, kaip vienos konstitucinės nuostatos dera su kitomis, o kaip statutinė teisė derinama su konstitucine, o koordinaciniai principai lemia ir viena, ir kita [2].

3 Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad „kiekvieno teisės instituto atitikimas Konstitucijai turi būti vertina­mas pagal tai, ar jis atitinka konstitucinius teisinės valstybės principus. Atskleisti teisinės valstybės sampratos turinį – tai konstitucinės doktrinos funkcija“ [12].

 Konferencijos pranešimas.

1 Kolizinė teisė – visuma teisės normų, nustatančių, koks norminis teisės aktas turi būti taikomas, kai tą patį santykį reguliuoja kelios teisės normos [6, p. 103].

1 On the role of constitutional justice in the constitutional debates in Philadelphia and Paris by the end of the 19th Century.

1 In the ruling of 24 February 1994, the Lithuanian Constitutional Court answered that the election of three „deputy chairpersons“ was not unconstitutional.

2 See further in Andrius Kubilius‘ contribution to the book based on the Seminar (forthcoming).

1 See for instance Jon Elster‘s article referred to in footnote 1 above.

1 2001 m. balandžio 2 d. KT nutarimas



1   ...   19   20   21   22   23   24   25   26   27


Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©atelim.com 2016
rəhbərliyinə müraciət